Dramatiškomis 2013-ųjų vasario dienomis lietuvių statybininkai nė minutei nenutraukė darbų, nors vos už 500 metrų esančioje Maidano aikštėje beginkliai žmonės kovojo už laisvę.
Vos per dvejus metus iškilusi klinika – dar vienas rimtas įrodymas, kad Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimas gali būti vaisingas netgi tada, kai pasaulio galingieji nepajėgia nutraukti kraujo liejimo.
Kijevo centre, netoli Besarabijos turgaus, Lietuvos trispalvė suplazdėjo tik prieš kelias savaites, kai buvo baigta 1902 metais statyto pastato rekonstrukcija. Prikeltas naujam gyvenimui pastatas padidėjo vienu aukštu, bet išsaugojo savo istorinę dvasią, nors čia daug kas buvo pradėta beveik nuo nulio – iš naujo sukloti inžineriniai tinklai, įrengtos vandentiekio ir kanalizacijos sistemos, elektros energijos tinklai, oro valymo sistema.
Taip pat daug dėmesio buvo skirta techniniams aplinkos reikalavimams, kurie garantuoja medicinos paslaugų kokybę.
Restauravo seną pastatą
Prie išsaugotos autentiškos fasado sienos pritvirtinta iškaba byloja, kad čia įkurtas Britanijos oftalmologijos centras, užimantis 5 aukštus. Įžengus į vestibiulį žvilgsnį traukia įspūdingas Anglijos karalienės Elizabeth II portretas. Londono nuotraukos puošia ir klinikos interjerą. Britiškas akcentas čia atsirado neatsitiktinai. Kijevo akių ligų kliniką vizituojantys ekspertai iš Didžiosios Britanijos gydymo kokybei taiko didžiausius reikalavimus. Šioje klinikoje teikiama pagalba sergantiems įvairiomis akių ligomis, o susigrąžinti gerą regėjimą padeda specialistai iš Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Lietuvos ir Baltarusijos. Iš 120 specialistų, dirbančių šioje privačioje Kijevo klinikoje, 12 etatų skirta aukščiausios kvalifikacijos medikams iš užsienio. „Mes siekiame, kad nuo pirmos darbo dienos klinika garsėtų kaip šiuolaikinės oftalmologijos lyderė“, – apie ambicingą sumanymą prasitarė O.Kovriguine.
Atsakymas – tą pačią dieną
Kijevo oftalmologijos centras – jau 15-a klinika, kurią pastatė šis verslininkas. Prieš 10 metų įsikūręs Vilniuje, jis Lietuvos sostinėje taip pat atidarė kliniką „Naujas regėjimas“. Šiam tinklui priklausančios kitos klinikos veikia Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Baltarusijoje. Per 15 metų šiose klinikose buvo atlikta daugiau kaip 400 tūkst. operacijų. Per 12 valandų šioje klinikoje gali būti gydoma 110–120 pacientų. Kadangi centras dirba be poilsio dienų, per 12 mėnesių ketinama suteikti pagalbą 30–40 tūkst. žmonių. Centre gali būti operuojami tiek neišnešioti naujagimiai, kuriems gresia aklumas dėl retinopatijos, tiek šimtamečiai senoliai, kuriuos įvairios ligos gali pasmerkti gyventi tamsoje. Kiaurą parą čia veikia skubios pagalbos kabinetas, kur taikomi lazerinės chirurgijos ir kitokie gydymo metodai. O.Kovriguine neabejoja, kad šis centras taps viena didžiausių akių ligų klinikų visoje Ukrainoje.
Ligoniams – penki aukštai
Ekskursija po šią kliniką atskleidžia ne tik tai, kaip be trukdžių aptarnaujami pacientai, bet ir kiek daug yra pažengusi akių chirurgija. Pirmame aukšte – elektroninis registravimas: pacientas gauna numerėlį, čia pradedama jo ligos istorija. Laukdamas savo eilės pas gydytoją lankytojas gali pasižiūrėti videofilmą apie įvairias ligas ir jų gydymo būdus. Ukrainietiškai pasisveikinęs vyriausiasis gydytojas Nikolajus Tutčenka neslėpė, kad klinika suplanuota taip, jog pacientas per kelias valandas gautų atsakymą į visus klausimus. Antrame aukšte įkurtame diagnostikos bloke taikomi visi būtiniausi metodai, padedantys nustatyti regėjimo sutrikimus, su amžiumi susijusią kataraktą, dėl kurios prasideda lęšiuko drumstis, taip pat aklumą ir neįgalumą sukeliančias ligas, pavyzdžiui, glaukomą, geltonosios dėmės makulos degeneraciją. Trečiame aukšte – operacinių blokas. Į šias ypač sterilias patalpas gali įeiti tik akių chirurgai, turintys specialų elektroninį raktą. Čia netgi durys yra be rankenų, jos atsidaro mostelėjus ranka, kai sureaguoja judesio daviklis. Visoje klinikoje veikia oro cirkuliavimo sistema, kuri ne tik grynina ir išvalo ore esančias bakterijas, bet ir neleidžia joms įsiskverbti iš išorės. Ketvirtame klinikos aukšte įrengtos stacionaro palatos. Jų gali prireikti, kai atlikę akių operaciją gydytojai dar turi kurį laiką stebėti paciento būklę. O apatinis klinikos aukštas skirtas tik personalui, čia įrengtos tarnybinės patalpos, yra erdvi virtuvė, poilsio kambarys, kur gali persirengti medikai, taip pat patogus kambarys registratorėms. „Pacientui patogu, kad nereikia vargti ir tyrimų ateiti kitądien, nes mes viską atliekame per vieną dieną“, – sakė N.Tutčenka.
Akiniai nebūtini visą gyvenimą
Jo kolega gydytojas Jurijus Tobolevičius, puikiai mokantis lietuviškai, nes dažnai operuoja Vilniaus klinikoje „Naujas regėjimas“, priminė, kad akių gydytojų pagalbos vis dažniau prireikia darbingo amžiaus žmonėms. „Akiniai yra kaip ramentai. Sugijus kaulų lūžiams, ramentai nereikalingi, taip ir grąžinus gerą regėjimą galima gyventi be akinių. Refrakcinė lazerinė chirurgija teikia kur kas daugiau galimybių, nes ji iš esmės gerina paciento gyvenimo kokybę“, – teigė gydytojas J.Tobolevičius. Vienas pirmųjų pacientų, internete sužinojęs apie naująją Kijevo kliniką, buvo 26 metų Aleksejus, nuo vaikystės priverstas nešioti akinius. Vyras neslėpė, kad akiniai jam smarkiai įkyrėjo, o be jų jis jaučiasi bejėgis. Didžiausia kijeviečio svajonė – pabusti vieną rytą ir viską matyti taip, lyg žiūrėtum iš arti. Aleksejus prisipažino labai laukiantis dienos, kai nereikės akinių dirbant kompiuteriu ar norint pasižiūrėti mobiliajame telefone praleistus skambučius. Smarkiai rasojantys akiniai jį vargina ir sporto klube. Aleksejus vylėsi, kad jam gali padėti lazerinė chirurgija.
Operuos patyrę akių chirurgai
Kijevo oftalmologijos centras turi išskirtinę teisę taikyti vienos žymiausių pasaulyje britų bendrovės „Rayner“, sukūrusios pirmą pasaulyje dirbtinį lęšį, gaminamą medicinos įrangą ir priemones, pavyzdžiui, lęšius, taip pat farmacijos produktus. „Dalis mūsų specialistų yra britų medikai, kurie atsakingi už gydymo kokybę, todėl klinika buvo pavadinta Britanijos oftalmologijos centru“, – aiškino šiuo metu Kijeve viešintis O.Kovriguine. Kol kas lazerines akių operacijas atlieka ne ukrainiečiai, o tik užsienio specialistai, kurie į Kijevą atvyko dirbti iš Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos ir Baltarusijos. Kiekvienas toks gydytojas yra atlikęs po 30–60 tūkst. operacijų, tobulinęsis ne vienoje Europos akių klinikoje. „Mes dirbame taikydami naujausias šiuolaikines technologijas. Prie ukrainiečių medikų tobulėjimo daug prisideda Lietuvos specialistai. Ilgainiui galėsime suteikti visas galimybes vietos medikams, jie įgis tokią pat kvalifikaciją kaip ir medikai, dirbantys Vilniuje“, – įsitikinęs pašnekovas. Toks darbų pasidalijimas padeda įgyti pacientų pasitikėjimą. Verslininkas neslėpė – ypač svarbu, kad nuo pirmos dienos, kai klinika atvėrė duris, visiems būtų aišku, jog čia dirba aukštos kvalifikacijos profesionalai.
Durys – šedevras iš medžio
Rodydamas klinikos patalpas O.Kovriguine neslėpė pasitenkinimo, kad visų darbų kokybė labai gera. Daugiau kaip 5 metrų aukščio šio centro durys – šedevras iš medžio, kurį pagamino lietuvių meistrai. Visi lietuvių darbai sulaukė pripažinimo, nes buvo suteikti tarptautiniai sertifikatai. Viena partnerių – bendrovė „Stiklo konstrukcijos“. Šios įmonės technikos direktorius Vytautas Gruodis daug prisidėjo, kad iš stiklo, aliuminio ir kitokių medžiagų būtų pagamintos naujos klinikos durys, langai, kurie – lyg pastato akys. Dėl šios priežasties bendrovė „Stiklo konstrukcijos" turi užsakymų įvairiose šalyse, vienas jų – žiemos sodas Oksforde, Didžiojoje Britanijoje.
Bendravimo moko vilnietis
Artūras Aželionis – dar vienas vilnietis, kuris padeda įsibėgėti šiai klinikai. Prieš kelias savaites atvykęs į Kijevą jis laikinai vadovauja registratūrai. Pedagogo diplomą turintis lietuvis ne tik tobulina savo žinias komunikacijos srityje, bet ir sugeba jas perteikti kitiems. „Registratorius – pirmas žmogus, į kurį kreipiasi įvairių nusiskundimų turintis žmogus. Nuo to, kaip su juo bus bendraujama, irgi priklauso klinikos įvaizdis“, – įsitikinęs A.Aželionis. Be gimtosios kalbos, lenkiškai, angliškai ir rusiškai kalbantis lietuvis daug nuveikė, kad Vilniaus klinikos „Naujas regėjimas“ pacientai būtų patenkinti ir nesiskųstų, jog negali laiku patekti pas gydytoją.
Papildo ir Lietuvos biudžetą
Pritaikyti istorinius pastatus gydymo įstaigoms O.Kovriguine – ne naujiena. Modernizavęs senus pastatus jis jau įkūrė penkias akių klinikas Baltarusijoje ir vieną – Anglijoje. Tokį projektą sėkmingai įgyvendino Vilniaus senamiesčio širdyje. Ši patirtis įkvėpė verslininką imtis panašaus sumanymo ir Kijeve. „Aš nesu kareivis, niekada neimčiau į rankas automato, neužsidėčiau šalmo, apsauginės liemenės. Mano ginklas – baltas chalatas, nes aš esu medikas, taikau naujas medicinos technologijas, kad žmonės geriau matytų, nesirgtų akių ligomis“, – kalbėjo O.Kovriguine. Verslininkas neabejoja: Maidano žmonės nugalėjo. Tačiau dar praeis nemažai laiko, kol Kijeve įsitvirtins taika ir neliks suirutės, todėl reikia užsienio verslininkų pagalbos. Lietuvos bendrovėms, anot jo, taip pat svarbu plėsti savo verslą užsienyje, nes šaliai reikia užsidirbti valiutos. Niekur geriau to nepavyks padaryti, kaip teikiant savo paslaugas svetur. O.Kovriguine priminė, kad apie tai ne kartą kalbėjo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, taip pat Lietuvos pramonės ir verslo atstovai. Medicina vis labiau tampa globaliu verslu, kuris sėkmingai kerta valstybių sienas. Vilniuje įkurtos klinikos „Naujas regėjimas“ pacientų srautas rodo, kad apie 60 procentų besikreipiančių į šią kliniką yra ne Lietuvos, o užsienio gyventojai. Tokiu būdu stiprinamas Vilniaus įvaizdis, nes atvykusieji gauna progą įsitikinti kokybiškomis medicinos paslaugomis. Vėliau jie nekart grįžta į Lietuvą. Vizitine Vilniaus kortele ateityje gali tapti ir Kijevo oftalmologijos centras, kuriame vyrauja lietuviška dvasia ir tvarka. „Atvėrę klinikos duris mes norime, kad ukrainiečiai įsitikintų, kokia yra verslo kultūra Lietuvoje, taip pat daug prisidedame mokydami medicinos specialistus Ukrainoje. Mes užmezgėme ryšius su viena Ukrainos karine ligonine, dirbame tik su oficialiomis Ukrainos institucijomis. Tai esminė mūsų nuostata, kuriai pritarė Lietuvos ambasada Ukrainoje“, – pasakojo O.Kovriguine. Ryžtas remti Ukrainą, pasukusią europietišku keliu, nėra vien tuščios kalbos. Jau anksčiau verslininko O.Kovriguine iniciatyva buvo remiami sužeisti Ukrainos kariai.
Svarbi ir diplomatų parama
Šis projektas įrodė, kad Lietuvai ir Ukrainai bendradarbiaujant įmanoma daug pasiekti. Kad Kijeve statoma klinika laiku atvertų duris, lietuvių bendrovės taip pat gavo didelę moralinę paramą iš Lietuvos ambasados Ukrainoje. O.Kovriguine pripažino, kad daug nuveikė tuometis Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas. Į jo vietą paskirtas naujas ambasadorius Marius Janukonis taip pat yra gerai susipažinęs su lietuviškų įmonių vargais Ukrainos rinkoje. Pagrindinis stabdys – reikia gauti Ukrainos valdžios leidimą veikti, o Vilniuje statybų tempas kur kas didesnis. Darbo jėgos judėjimas tarp Lietuvos ir Ukrainos dar labai apribotas, būtina įveikti daug biurokratinių barjerų, kad užsieniečiai galėtų Kijeve legaliai dirbti ir gyventi. Statant šiuolaikinės medicinos centrą daugelį šių kliūčių pavyko sėkmingai įveikti. Nors oficialus klinikos atidarymas numatytas tada, kai į Kijevą atvyks naujasis Lietuvos ambasados vadovas, jau dabar ukrainiečiai gali įsitikinti, kiek daug joje yra lietuviškumo. „Mes įdėjome į šią kliniką ne tik lietuvišką dvasią ir įdiegėme tvarką. Mano kabinete yra Lietuvos vėliava. Kai tik atvykstu į Kijevą, užkabinu šią vėliavą ant stovo, kad visi iš tolo matytų, kokiai valstybei priklauso klinikos vadovybė“, – sakė O.Kovriguine. Vilniuje gyvenantis O.Kovriguine (kairėje) ir Lietuvos ambasados Ukrainoje komercijos atašė R.Šėgžda džiaugiasi, kad klinika iškilo vos per 2 metus. „Akiniai yra kaip ramentai. Sugijus lūžiams, ramentai nereikalingi, taip ir grąžinus gerą regėjimą galima gyventi be akinių. J.Tobolevičius Lietuvos verslininkų parama Ukrainai – šiuolaikinė akių ligų klinika Kijeve Kijevo akių ligų klinikoje, kurią pastatė lietuvių verslininkai, gali būti operuojami tiek neišnešioti naujagimiai, tiek šimtamečiai senoliai. Per dieną šioje klinikoje gali būti gydoma 110–120 pacientų. Erdvioje Kijevo klinikoje, kurios interjerą puošia senovinio Londono nuotraukos, kasdien bus priimama apie 120 pacientų. Tarptautinis bendradarbiavimas naudingas ir Lietuvai Rimantas Šėgžda Lietuvos ambasados Ukrainoje komercijos atašė “Nauja Kijevo akių ligų klinika – pavyzdys, kaip Lietuvos įmonė gali sėkmingai plėsti savo veiklą Ukrainoje. Toks projektas stiprina Lietuvos įvaizdį ir rodo mūsų ekonomikos gyvybingumą. Tai, kad buvo nutarta steigti naują medicinos centrą Kijeve, rodo, jog yra tikima Ukrainos ateitimi, tikima taika. Tai investicija į ateitį, susijusi su Ukrainos sveikatos apsauga ir nauja gyvenimo kokybe. Man ypač malonu, kad klinikos steigimo nenutraukė tragiški įvykiai Maidano aikštėje, nors klinika nuo jos nutolusi vos 500 metrų. Kai Maidano gynėjai stengėsi iš paskutiniųjų kovoti už Ukrainos apsisprendimą pasukti Europos Sąjungos keliu, iš Lietuvos atvykę statybininkai toliau dirbo savo darbą. Jie vykdė savo pareigą ir jautė atsakomybę. Naujo oftalmologijos centro steigimas yra drąsi investicija. Būtų puiku, jei tokiu pavyzdžiu pasektų kuo daugiau Lietuvos įmonių – atsigręžtų į Ukrainą. Kijeve buvo atlikta daugiau kaip 2 milijonų eurų vertės darbų, visi šie užsakymai atiteko Lietuvos įmonėms – jos tiekė šiai klinikai metalo konstrukcijas, stiklo pluoštą, informacines technologijas.
Daugiau informacijos apie klinikos veiklą rasite šioje svetainėje www.eyes.lt.
