Ekonomikos ir teisės studijas baigusi Justina save pristato kaip žmonių fotografę, dirbančią fotoagentūrai. Per nuotraukų agentūrą lietuvės J.Rosengren įamžintos koncertų, mados renginių, oficialių vizitų, Švedijos karališkosios šeimos gyvenimo akimirkos pasklido po užsienį. Tačiau jauna moteris nusprendė įkelti koją į visiškai kitokią erdvę – įkurti drabužių parduotuvę.
„Fotografija nedaug kainuoja, iš jos sunku pragyventi“, – aiškino pašnekovė, neturinti fotografo išsilavinimo, tačiau šį hobį sėkmingai pavertusi darbu.
Prieš persikeldama gyventi į Švediją Justina buvo švedų įmonės „Bulls Press“, kurioje dirbo jos būsimasis vyras, atstovybės Lietuvoje įkūrėja. „Bulls Press Vilnius“ vertėsi straipsnių, fotografijų, komiksų pardavimu.
Iki vestuvių Justina pusantrų metų skraidė tarp Vilniaus ir Stokholmo. „Skraidydavome pakaitomis: aš į Stokholmą arba mano vyras Johanas pas mane į Vilnių. Kartais nespėdavau net lagamino išsikrauti ir vėl tekdavo skristi“, – prisimena J.Rosengren.
Rinkdamasi, kur gyventi, pora svarstė ir apie Lietuvą. „Mano vyras į tai žiūrėjo labai palankiai. Tačiau tuo metu buvo didžiulis ekonominis nuosmukis, o jam, kaip fotoagentūros vadovui, būtų buvę labai keblu susirasti darbą. Atrodė, kad man Švedijoje bus daugiau galimybių nei Johanui Lietuvoje. Galbūt kada nors dar grįšime į Lietuvą“, – kalbėjo Justina, sava Švedijoje pasijutusi po trejų metų.
Parduotuvė, bet ne visai
Justina yra dirbusi ir mados namų agente. Ji žino, kad be vietos, kur gali pademonstruoti savo kūrinius, naujam dizaineriui ar prekės ženklui nelengva. Ypač jei jis iš kitos šalies. Taip atsirado ir naujas jos ir jos vyro projektas – Stokholme jie atidarė dizainerių darbų parduotuvę. Pirmuoju čia pristatomu ženklu tapo lietuviškas vardas – Julia Janus.
„Manau, kad pirmas blynas – labai skanus. Švedai suprato, kad Lietuvoje irgi yra gebančių ne tik kurti, bet ir kurti kokybiškai“, – kalbėjo Justina.
Oficialus „Sofo PopUp Shop & Showroom“ gimtadienis – praėjusių metų gruodžio pirmoji.
„Viskas taip nauja! Juk dar lapkritį kreipėmės į banką paskolos“, – kalbėjo verslą pradėjusi fotografė.
Jos parduotuvė įkurta Stokholmo Sofo rajone, kurį žurnalas „Vogue“ paminėjo tarp patraukliausių ir madingiausių vietų pasaulyje. Sofo rajone – ypatinga atmosfera: čia gausu butikų, restoranų, čia gyvena aktoriai, menininkai. Todėl, pasak J.Rosengren, ir kilo mintis įkurti parduotuvę, kur dizaineriai gali ne tik parduoti savo darbus, bet ir juos pristatyti kitiems butikams, prekybos tinklams.
Galvojo tik apie lietuvius
Vos sumanius verslą, parduotuvėje galvota pristatyti tik lietuvius kūrėjus, vėliau – prijungti ir švedus. Tačiau, norėdami patraukti didesnę auditoriją, Justina su vyru nusprendė kviesti dizainerius iš viso pasaulio. Juo labiau kad dalis parduotuvės lankytojų apsisuka išeiti vos sužinoję, kad prekės – iš Lietuvos. Todėl netrukus „Sofo PopUp Shop & Showroom“ pasiūlys akis paganyti po švedų, vėliau – prancūzų, amerikiečių dizainerių darbus.
„Dirbame kiek kitaip nei paprastas butikas: pristatome dizainerių darbus, teikiame nuomos, pardavimo paslaugas, surenkame informaciją, organizuojame renginius ir pritraukiame klientų. Plėtojame ryšius su spauda, tinklaraštininkais, pirkėjais. Beveik visas pelnas už parduotą produkciją grįžta gamintojui, mes pasidengiame administravimo paslaugas, sumokame mokesčius. Įkainiai protingi ir patrauklūs net Lietuvos kūrėjams, todėl manome, kad sulauksime nemažo jų dėmesio“, – kalbėjo J.Rosengren.
Moteris galvojo ir apie atvirkštinį variantą – švedų dizainerių darbus pristatyti Lietuvoje. Bet galiausiai nusprendė, kad kol kas Lietuvoje švediškos produkcijos pakanka.
Anot pašnekovės, švedų kūrėjų darbai lietuvių savo kainomis negąsdina, nes kiekvienas produktas atranda savo vartotoją. Kiek sudėtingiau dėl to, kad Lietuva – nedidelė rinka. Tačiau ji patraukti dėl savo geografinės padėties, kuria jau pasinaudojo švedų verslo gigantai.
Vargo ieškodama patalpų
Lietuvė svarstė: jei ne vyras, vargu ar ji būtų išdrįsusi imtis verslo. Pora ir darbus pasidalija, ir dėl kultūrinių subtilybių tvarkyti reikalus paprasčiau, kai greta – jas puikiai išmanantis žmogus. Tvarkantis vienai tuo užsiimti įmanoma, tik viskas būtų dvigubai sudėtingiau ir tam reikėtų dvigubai daugiau laiko.
Mintis atidaryti parduotuvę Justinos galvoje sukosi jau seniai, tačiau nebuvo tinkamos vietos tai įgyvendinti. Ieškodama patalpų moteris nuomos rinką stebėjo trejus metus. Vienos patalpos būdavo per didelės, kitos – per mažos, trečioms reikėjo kapitalinio remonto. Tačiau pagaliau pasisekė – dairydamasi patalpų savo fotostudijai, Justina aptiko parduotuvei tinkamą vietą.
Parduotuvę atidariusi Justina greito uždarbio nelaukia – ji apskaičiavo, kad dvejus metus grąžos tikrai nebus. Tačiau nesigaili įšokusi į šį vežimą.
„Kol kas smagu. Tiek fotografija, tiek parduotuvė man ir darbas, ir pomėgis. Verslas man asocijuojasi su mėgstama veikla, kurios imiesi tikėdamas idėja ir jos sėkme“, – sakė J.Rosengren.
Kadangi kuriant verslą Švedijoje daug tenka atriekti darbo sąnaudoms, smulkiajame versle didžiąją dalį darbų atlieka patys savininkai. Jei prireikia pagalbos, Justina samdo žmones kelioms valandoms.
„Mums patiems ir sniegą reikia nusikasti, ir kompiuterį pasitaisyti. Žinoma, yra įmonių, kurios tuo užsiima, tačiau Švedijoje paslaugos labai brangios – mažiausias judesys kainuoja tūkstantį kronų. Kartais atbaido tai, kad tenka ilgai laukti, kol užsakymas bus atliktas. O kai neturi galimybės pasikviesti specialisto, krapštaisi pats“, – pasakojo Justina.
