Rekonstruojamos technologinės linijos
Ruošiantis šuoliui į arabų pasaulį, jau rekonstruojamos „Krekenavos agrofirmos“ fabriko, du dešimtmečius veikiančio Kėdainių pašonėje, technologinės linijos.
Pagal musulmonų reikalavimus kėdainiškiai įrengė specialius technologinius modulius. Jų montavimo darbus prižiūrėjo ne tik inžinieriai, bet ir musulmonų tikėjimą išpažįstantys dvasininkai.
„Ritualinis skerdimas, atveriantis lietuviams duris į musulmoniškų kraštų rinkas tapo labai aktualus po to, kai jautienos importą apribojo Rusija. Kitose šalyse ritualinis skerdimas jau seniai buvo įteisintas, o pas mus tai įvyko tik prieš kelis mėnesius.
Islamo išpažinėjai valgo tik jiems priimtinu būdu perdirbtą gyvulių mėsą, tad jei norime produkciją tiekti jų stalui, natūralu, kad turime prisitaikyti prie jų poreikių ir reikalavimų“, – sakė AB „Krekenavos agrofirmą“ valdančio koncerno „Vikonda“ generalinis direktorius Linas Grikšas.
Paršelį pakeitė jaučiu
Įmonės atstovai neseniai lankėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose vykusioje tarptautinėje maisto pramonės parodoje, užmezgė kontaktus su Libijos, Egipto ir Saudo Arabijos karalystės verslininkais.
„Jau netrukus, kai tik bus baigti tvarkyti visi formalumai, šaldytą, šviežią jautieną bei jautienos gaminius pradėsime tiekti arabų pasaulio rinkai. Jeigu australai ten veža savo gaminius, kodėl mes to negalime daryti“, – sakė koncerno „Vikonda“ generalinis direktorius L.Grikšas.
Specialiai arabų šalių rinkoms „Krekenavos agrofirmai" teko adaptuoti ir savo prekinį ženklą – gaminių logotipą.
Pasak L.Grikšo, produktų su gamintojo logotipe nupieštu paršeliu musulmoniškose šalyse paprasčiausiai niekas nepirktų. Tad eksportui į musulmoniškus kraštus skirtose prekėse „Krekenavos agrofirmos“ paršelį pakeitė jautis.
Dėl Rusijos embargo stipriai nenukentėjo
Vienas iš didžiausių „Krekenavos agrofirmos“ pranašumų – strateginis planavimas ir lankstumas prisitaikant prie besikeičiančių rinkos sąlygų. Būtent šie veiksniai Kėdainiuose veikiančią įmonę apsaugojo nuo skaudžių Rusijos embargo pasekmių.
„Kaip ir daugelis didžiųjų perdirbėjų, dalį savo produkcijos eksportavome į Rusijos federaciją. Tačiau pastaraisiais metais nuolat jausdami riziką dirbant su šia rinka, joje neišsiplėtėme. Mūsų prioritetais tapo kitų šalių rinkos. Skirtingai nei kiti verslininkai mes savo strategijoje buvome numatę veiksmus, kurie padėtų greitai iš rizikingos rinkos pereiti į labiau stabilesnę, todėl užsidarius Rusijos sienai esminių nepatogumų nepatyrėme“, – sakė L.Grikšas.
Užsivėrus Rusijos rinkai bendrovės gamybos apimtys ir toliau auga kaip auga ir darbuotojams mokami atlygimai.
Skatina vartoti daugiau jautienos
Rusijai atsakius įsileisti lietuvišką mėsą ir jos gaminius, šalyje susidarė nemažas jautienos perteklius. Dėl to krito galvijų supirkimo kainos, o tuo pačiu ir ūkininkų pelno maržos.
„Ūkininkams ir perdirbėjams raudant dėl Rusijos sankcijų pastebėjome, kad šią situaciją visai nesunku pakeisti. Tiesiog lietuviams reikėtų pademonstruoti savo vieningumą ir suvartoti daugiau lietuviškos jautienos.
Šiandien kiekvienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai per metus sunaudoja 42 kilogramus kiaulienos. Net pusė viso šio kiekio yra importuojama. O jautienos lietuviai per metus suvalgo tik po 4 kilogramus. Taigi, sprendimas labai paprastas – jeigu 4 kilogramais sumažėtų importuojamos kiaulienos suvartojimas ir atitinkamai padidėtų vietinės jautienos pirkimas, nereikėtų biudžeto pinigais dotuoti užaugintų galvijų neturinčių kam parduoti ūkininkų.
Padidėjus jautienos suvartojimui nauda būtų visapusiška – savomis lėšomis paremtume ūkininkus, valgytume jų užaugintą sveikesnę jautieną, o ne importuojamą kiaulieną“, – sakė koncerno „Vikonda“ vadovas.
Skatindama suvartoti daugiau sveikesnės lietuviškos jautienos „Krekenavos agrofirma“ kartu su Lietuvos ūkininkų sąjunga iniciavo socialinę kampaniją.
Specialiai tam pagamintos ir rinkai pateiktos kelių rūšių dešros ir dešrelės, pagamintos vien iš jautienos mėsos. Gaminiai, pažymėti specialiais akcijos lipdukais, skatinančiais vartoti daugiau lietuviškos jautienos ir taip paremti Lietuvos ūkininkus.
Kilstelėjo kokybės standartus
Nemažų pokyčių pastaraisiais metais „Krekenavos agrofirma“ įnešė Lietuvos mėsos gaminių rinkoje gerokai kilsteldama mėsos gaminių gamybos standartą Lietuvoje.
Siekdama patenkinti itin kokybiškos produkcijos poreikį ši įmonė sukūrė išskirtinę „Mėsingų“ gaminių liniją.
Šios linijos gaminius, kuriuose yra net 90 proc. grynos mėsos, jau atrado ir įvertino net ir įnoringiausieji vartotojai.
Iki šiol virtų dešrų ir dešrelių su tokiu dideliu grynos mėsos kiekiu niekas negamino nei Lietuvoje, nei, ko gero, pasaulyje.
Paklausus, kodėl virtose dešrelėse ir dešroje apsiribojama tik 90 procentų grynos mėsos, „Krekenavos agrofirmos" technologai patikina, kad neįmanoma pagaminti 100 procentų mėsos turinčių tokių gaminių.
Tam, kad gaminys būtų šiek tiek minkštesnis, nesprangus reikia vandens, druskos bei prieskonių. Ilgai eksperimentuojant gautas optimalus rezultatas – gaminiai yra pakankamai mėsingi, bet tuo pat metu sultingi ir lengvai kramtomi.
Šiuo metu rinkoje galima įsigyti 11 rūšių „Mėsingų“ gaminių – nuo virtų dešrelių iki vytintų dešrų, kuriose mėsos kiekis sudaro nuo 90 iki 97 proc.
Sėkmę neša ne aitvarai
Veiklą 1993 metais nuo nedidelio dešrų gamybos cecho pradėjusi „Krekenavos agrofirma“ stebina savo auginimu, jos apyvarta kasmet stabiliai didėja.
2010 metais bendrovės apyvarta sudarė 63,7 mln. eurų, 2011 metais – 78,2 mln. eurų, 2012 metais – 86,8 mln. eurų, 2013 metais – 89,8 mln. eurų. Per praėjusius 2014 metus „Krekenavos agrofirma“ apyvartą ženkliai padidino ir pasiekė 100 mln. eurų.
Paklaustas, kas lėmė „Krekenavos agrofirmos“ sėkmę atlaikant visas dviejų dešimtmečių krizes bei gebėjimą neužleisti lyderės pozicijų rinkoje, ilgametis šios įmonės vadovas, dabar vadovaujantis visam koncernui „Vikonda“ L. Grikšas šypteli: „Sėkmė – ne aitvaras, kurį gali pagauti už uodegos. Tai – nuoseklaus darbo ir gebėjimo priimti reikalingus sprendimus rezultatas. Sėkmės pradžia galime įvardinti bemaž prieš 11 metų priimtą apsisprendimą statyti naują gamyklą.
Sprendimui plyname lauke investuoti apie 80 mln. litų įtakos turėjo ir politinė situacija. Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, tampant pilnaverte bendrijos nare, lietuviškai produkcijai atsivėrė naujos rinkos. Tuomet įžvelgėme perspektyvas ir neapsirikome“.
Nauja mėsos perdirbimo įmonė pastatyta pagal paskutinį technikos žodį. Fabrike įdiegtos moderniausios mėsos perdirbimo technologijos bei įrengimai, pasitelktos ir nuolat atnaujinamos šiuolaikinės IT technologijos. Pasak L. Grikšo, visa tai ypač svarbu įgyjant užsienio partnerių pasitikėjimą.
„Jeigu anksčiau į mūsų gaminamą produkciją vakariečiai žiūrėdavo su tam tikru nepasitikėjimu, jiems apsilankius gamykloje dingdavo bet kokios abejonės. Partneriai savo akimis pamatydavo, jog įranga su kuria mes dirbame, neretai net geresne už tą, kurią naudoja didžiųjų Europos Sąjungos šalių gamyklos“, – pasakoja L. Grikšas.
Darbuotojus motyvuoja užsidirbti
Kalbėdamas apie sėkmę koncerno „Vikonda“ vadovas ne kartą pabrėžia, kad didžiausias jo valdomų įmonių turtas – žmonės.
„Be darbuotojų mes nieko nepasiektume ir nieko nesukurtume, todėl būtent juose ir slypi mūsų visos sėkmės priežastys“, – sakė L.Grikšas.
Pasak jo, viskas gana paprasta – kad žmonės dirbtų ir siektų gerų rezultatų, jie turi turėti galimybę užsidirbti tiek, kad norėtų dirbti. Be to, nuolat taikomos įvairios jų motyvavimo priemonės.
„Krekenavos agrofirmoje“, kur dirba per 900 darbuotojų, nėra valandinio atlygio už atliktą darbą. Mokama individualiai už pagamintos produkcijos kiekį.
Šios naujovės įdiegtos po L.Grikšo apsilankymų stambiose Vokietijos mėsos perdirbimo gamyklose.
Bendrovėje egzistuoja ir savotiška darbininkų savivalda. Tose gamybos srityse, kur dirbama brigadomis, jų nariai turi teisę reikalauti, jog būtų eliminuotas lėtai dirbantis ir kitiems norimo atlygio pasiekti trukdantis darbuotojas.
Gerai dirbantys „Krekenavos agrofirmos“ darbuotojai neskursta. Bendrovės duomenimis mėsos svėrėjai uždirba iki 960 eurų, išpjaustytojų atlyginimai siekia iki 1300 eurų.
Pakavimo mašinų operatorių atlyginimas siekia 1200 eurus, krovinių tvarkytojų – 1250 eurus, sandėlio darbininkai uždirba iki 990 eurų, faršo ruošėjai – iki 1300 eurų per mėnesį.
