Nuolat augantis ir beveik kasmet į gamybos plėtrą investuojantis Kėdainių konservų fabrikas ne tik aprūpina konservuotais gaminiais Lietuvos ir užsienio šalių rinkas bei pagal NATO standartus gamina mėsos konservus Lietuvos kariuomenei, bet ir tapo vienu iš pirmųjų, kuriam suteikta išskirtinė teisė gaminti ypač aukštos kokybės košerinį maistą.
Gavo išskirtinį sertifikatą
Neseniai Kėdainių konservų fabrikui suteiktas visame pasaulyje pripažįstamas „Košer“ sertifikatas. Tai vienas iš pastarojo meto didžiausių įmonės pasiekimų, atvėręs duris į Izraelio rinką. Tokiais sertifikatais gali didžiuotis tik vos viena kita įmonė.
Šis judėjų rabino suteiktas sertifikatas liudija, kad Kėdainių konservų fabriko produkcija gaminama iš itin aukštos kokybės medžiagų, o gamykloje preciziškai laikomasi žydų maisto ruošimo reikalavimų – Kašruto.
„Atvykę rabinai tikrino mūsų žaliavas, įrengimus, dokumentaciją. Tik po kruopštaus patikrinimo gavome sertifikatą. Dabar mes Izraelio bendrovės užsakymu šios šalies rinkai gaminame košerinį majonezą“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo UAB Kėdainių konservų fabrikas generalinis direktorius Vygantas Vanagas.
Eksportuos ir į bekraštes šalis
Įžengusi į visame pasaulyje žinomą košerinio maisto rinką V. Vanago vadovaujama bendrovė nesustojo.
Planuodama toliau plėsti gamybą bei eksportą ji gavo ir „Halal“ sertifikatą. Šį jai suteikė Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis lyderis, muftijus Romas Jakubauskas.
Nuo šiol savo produkciją Kėdainių konservų fabrikas galės eksportuoti ne tik į Izraelį, bet ir į bekraštėmis vadinamas, islamą išpažįstančių šalių rinkas.
Šiuo metu įmonėje ruošiami dokumentai BRC sertifikatui gauti.
Didžiausias dėmesys – kokybei Didžiąją Kėdainių konservų fabriko produkcijos dalį sudaro pomidorų padažai bei kečupai, džemai bei uogienės, majonezas, gausybė daržovių gaminių, taip pat – žuvies bei mėsos konservai. Iš viso įmonės asortimente yra gerokai per 200 rūšių konservuotų produktų.
„Pagrindinis mūsų išskirtinumas yra tai, jog visa mūsų gaminama produkcija – natūrali, be konservantų. Kol vadovauju šiam fabrikui, nebus jokių E621 priedų. Norime Lietuvos žmonėms tiekti tik išskirtinės kokybės, sveikus maisto produktus. Tai mūsų tikslas bei misija“, – tvirtino daugiau kaip du dešimtmečius fabrikui vadovaujantis V. Vanagas.
Pastatė daržovių rauginimo cechą
Kėdainių konservų fabrikas ne tik konservuoja, bet ir raugina daržoves. Praėjusių metų pabaigoje buvo pastatytas ir jau pradėjo veikti naujas daržovių rauginimo cechas, atsiėjęs 2 mln. eurų.
Kėdainiškiams jis leis per metus užraugti 1 tūkst. tonų agurkų ir 2 tūkst. tonų kopūstų.
„Mūsų raugiami agurkai bei kopūstai yra be jokių papildomų priedų. Mes nededame acto, tik šiek tiek druskos. Pastačius naująjį cechą galėsime ženkliai padidinti šios tradicinės lietuviškos produkcijos gamybos apimtis“, – džiaugiasi V. Vanagas.
Naudoja vietines žaliavas
Tiek rauginimui, tiek konservavimui Kėdainių konservų fabrikas naudoja vietos ūkininkų užaugintas daržoves.
Nuolat apimtis didinanti gamykla didžiuliais kiekiais superka ne tik Kėdainių rajone, bet ir kituose šalies regionuose užauginamus burokėlius, kopūstus, morkas, bulves, pomidorus, agurkus ir kitas daržoves.
„Pirmenybę teikiame vietoje užaugintai produkcijai. Esame savo krašto patriotai, norime ne tik paremti savo ūkininkus, bet ir būti tikri, kad jų užauginta produkcija atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus. Kėdainių rajone klesti labai stiprūs daržininkystės ūkiai, savo produkcija aprūpinantys visą šalį, tad jų derliaus mūsų fabrikui beveik kasmet pakanka“, – pasakojo V. Vanagas.
Vienintelė žaliava, kurią kėdainiškiai importuoja iš kaimyninės Lenkijos – konservavimui skirti maži agurkėliai. Nors vietoje užauginama pakankamai salotinių agurkų, konservavimui tinkamų nedidelių, vienodo dydžio agurkėlių vis dar trūksta.
Gamybos apimtys nuolat didėja
Kėdainių konservų fabriko gamybos apimtys didėja kasmet. 25 procentus pagaminamos produkcijos ši įmonė eksportuoja į Vokietiją, Jungtines Amerikos valstijas, Kanadą, Ispaniją, Airiją, Angliją, Skandinaviją, taip pat į kaimynines šalis – Latviją bei Estiją.
Dalis produkcijos iškeliaudavo ir į Rusijos federaciją – Kaliningradą bei Maskvą. Dėl politinių priežasčių, kritus rublio kursui, kėdainietiškų gaminių srautas į didžiosios kaimynės rinką ženkliai sumažėjo, todėl ir ieškota tokių alternatyvų kaip Izraelio bei arabų šalių rinkos.
„Mūsų produkcijos oficialiai nebuvo uždrausta importuoti į Rusiją, tačiau dėl valiutų kursų svyravimo ji ženkliai pabrango. Kaliningrado srityje pardavimai sumažėjo dvigubai, Maskvoje – irgi panašiai“, – sakė V. Vanagas.
Problemos Rusijos rinkoje didelių sunkumų Kėdainių konservų fabrikui nesukėlė. Bendrovės apyvarta 2014 metais siekė 16,8 mln. eurų (57 mln. litų), 2013 metais – 14,7 mln. eurų (50 mln. litų), 2012 metais – 13,2 mln. eurų (45 mln. litų), 2011 metais – 11,8 mln. eurų (40 mln. litų). Sėkmės paslaptis – santykiuose su žmonėmis
Inžinieriaus – mechaniko išsilavinimą turintis V. Vanagas, prieš tapdamas fabriko vadovu anksčiau du dešimtmečius vadovaujamą darbą dirbo Kėdainių melioracijos įmonėje.
Pašnekovas pripažįsta – per beveik 20 metų, kai vadovauja konservų gamyklai sukaupė tiek patirties, jog puikiai išmano visus konservavimo procesus ir gali save vadinti „technologu be diplomo“.
Be technologinių žinių V. Vanagas itin didelę reikšmę skiria sugebėjimui sutelkti kolektyvą darbui, betarpiškam bendravimui su kiekvienu žmogumi. Toks vadovo požiūris lemia tai, kad „Kėdainių konservų fabrike“ žmonės dirba ilgus metus, bendrovėje netrūksta darbuotojų.
„Kiekvienas darbuotojas man labai svarbus. Jeigu žmogus pas mane atėjo, kabineto durys atviros bet kada. Užsukti gali bet kuris darbuotojas, visus priimu, visų išklausau, patariu, kiek galiu, tiek padedu. Toks požiūris į žmogų duoda savo rezultatų, darbuotojai visai kitaip jaučiasi, žinodami, kad jų darbas yra vertinamas“, – sakė V. Vanagas.
Pastatė naują gamyklą
Kėdainių rajone, Šingalių kaime įsikūręs „Kėdainių konservų fabrikas“ – bene geriausiai agurkų augintojų kraštu pramintą regioną reprezentuojanti įmonė.
Ji veikia nuo 1996 metų, kai koncernas „Vikonda“ įsigijo bankrutavusį Kėdainių konservų fabriką, veikusį pačiame mieste. Artėjant Lietuvos stojimui į Europos sąjungą susidurta su rimtu iššūkiu. Paaiškėjo, jog senosios, sovietmečiu statyto fabriko patalpos neatitinka itin griežtų sanitarinių reikalavimų.
„Teko apsispręsti ką daryti toliau – uždaryti gamyklą, senąsias patalpas pritaikyti europiniams reikalavimams, ar statyti naują fabriką.
Po ilgų svarstymų Kėdainių konservų fabriko savininkai, koncerno „Vikonda“ akcininkai nusprendė investuoti virš 30 mln. litų ir šalia Kėdainių, plyname lauke, pastatyti naują fabriką. Taip ir iškilo naujas, modernus gamybos kompleksas“, – pasakojo bendrovės generalinis direktorius, užtikrindamas, kad Kėdainių konservų fabrikas ir toliau didins gamybos apimtis bei užims naujas rinkas.
