Apie taupymą – lietuviškai
„Galiu kalbėti lietuviškai?“ – A.Pinedos klausimas verslininkų pilnoje salėje sukėlė pritariamą ūžesį. Tąkart į konferenciją jie buvo susirinkę pasidalyti patirtimi, kaip ir kodėl įmonės taupo energiją. Kiek sutaupo ir kaip paskatina tai daryti savo darbuotojus.
Antonio turi savitos patirties, bet pirmiausia pravartu užsiminti, kad į mūsų šalį jis atvyko tuo metu, kai niekas čia dar nestenėjo dėl aukštų energijos kainų. Kai Lietuva įsiropštė į ES lopšį, ir šiluma, ir elektra dar buvo pigios.
2004-aisiais Vilnių A.Pineda pasiekė tikėdamas, kad įgyvendins projektą ir po metų sugrįš namo, į Madridą. Bet negrįžo. Dirbo toliau, o nuo 2011-ųjų jis ėmė vadovauti Spaudos departamentui pakavimo ir ženklinimo sprendimų bendrovėje „PakMarkas“.
Šaltis ir tamsa
Antonio gana atkaklus. Kiti pietiečiai seniai būtų apsukę ienas atgal, bet šis ispanas ištvėrė gana žvarbią pažintį su mūsų šalimi.
2004-aisiais atskridęs iš Ispanijos su Lietuva jis susipažino tamsos apgaubtame Vilniaus oro uoste, o rimtai susidraugavo keturiskart per savaitę varstydamas Vilniaus universiteto Lituanistikos studijų katedros durų. Per pusantrų metų jis pratašė kietą akmenį – išmoko ne tik gerai kalbėti lietuviškai, bet ir rašyti.
Tad 2004-ųjų žiemą, spaudžiant lengvam – vos 10 laipsnių šaltukui, jis tirtėdamas kulniuodavo į Filologijos fakultetą Vilniaus universitete.
„Iki tol mano rekordas buvo –8 laipsniai Celsijaus – tokiame šaltyje ištvėriau vos vieną dieną, ir tą – Prancūzijoje. Ispanijoje, kur gyvenau, šalčiausia buvo tuomet, kai temperatūra nukrito iki –3. Lietuvoje teko ištverti gerokai didesnį šaltį“, – šyptelėjo A.Pineda.
Mes patys esame įpratę prie tamsos, tačiau ištverti ilgus žiemos vakarus ispanui nebuvo lengva.
„Tuomet, kai pirmą kartą susiruošiau į Lietuvą, lėktuvui leidžiantis atrodė, kad Vilniaus oro uostas dar kažkur tolybėse, nes pro orlaivio langus nebuvo nieko matyti, tik tamsa. Bet jis ėmė ir nutūpė. Kur? Atrodė, kad kažkur miškuose“, – tad ispano pažintis su Lietuva prasidėjo aklinoje tamsoje.
Taupyti nemokame „Ispanijoje įprasta ryškiai apšviesti gatves, nes jose vyksta naktinis gyvenimas. O Vilniuje man teko pratintis ne tik prie šalčio, bet ir prie tamsos. Ir vairuoti tamsoje teko išmokti. Išmokau. Tačiau iki šiol nesuprantu, kaip vaikai nebijo grįžti vakaris namo iš mokyklos ar iš būrelių, nes vidiniuose daugiabučių kiemuose taip tamsu“, – užsiminė A.Pineda.
Gatvės – neapšviestos, bet namuose elektros lemputės kartais dega ir kiaurą naktį. O kam jas išjungti?
Jei žmogus neišsiugdė įpročio taupyti, to, ko neturi, juk neatsineš ir į darbą. „Pradėjęs dirbti „PakMarko“ Spaudos departamente pamačiau, kad darbuotojai nesupranta, kiek pinigų išmeta į konteinerį su spausdinimo žaliavų likučiais ir kiek energijos įmonėje sunaudojama visai be reikalo“, – pasakojo A.Pineda.
„PakMarkas“ – nemaža įmonė, tad ir energijos sąnaudos joje yra gana didelės. Tad Antonio, vos apšilęs kojas įmonėje, suskato pasakoti darbuotojams, kokios naudos galima išpešti iš taupymo. O po to sutarė, kad 15 proc. jų atlyginimo priklausys nuo to, kiek pavyks sutaupyti energijos išteklių.
„Spaudos padalinyje energijos sąnaudos realiai prilygsta sunaudojamų žaliavų kiekiui. O įmonės spaudos gamybos padalinys per mėnesį išspausdina daugiau kaip 5 tūkst. bėginių kilometrų medžiagos. Kuo mažiau jos atsiduria konteineryje, kuo atidžiau ji naudojama, tuo mažesnės ir energijos sąnaudos.
Todėl prieš trejus metus su darbuotojais sutarėme, kad pasistengsime perpus sumažinti pereikvojamų žaliavų kiekį.
Viskas prasidėjo nuo paprastų dalykų – laiku išjungtos elektros, savaitgaliais išjungto šildymo, tikrinamų gamybos atsargų“, – pasakojo Antonio.
Gavo priedą prie algos
Suveikė ir susitarimas, kad pamaina, dirbanti taupiau, iš to 15 proc. algos priedo gaus didesnį kąsnį.
Anot A.Pinedos, taip įsižiebė sveika konkurencija. Ji paskatino žmones dirbti ne tik kokybiškai ir greitai, bet ir taupiai. Ir tie 15 proc. virto svarbiais pinigais, kuriuos darbuotojai pasidalijo tarpusavyje.
O kai darbuotojai pamatė, kad algos gavo 300 litų daugiau, kitą mėnesį pradėjo kalbėti ir apie tai, ką dar padaryti, kad būtų galima daugiau sutaupyti.
„Žmonės iš pradžių juokėsi iš mano užmačių, kai jiems 2012-aisiais pažadėjau, kad mums pavyks žaliavų pereikvojimą sumažinti perpus.
Mums pavyko tai padaryti dar geriau – pereikvojimas sumažėjo 60 proc. Negana to, 2013-aisiais sutaupėme dar apie 40 proc.“, – kalbėjo Antonio.
Skaičiuojama, kad bendrovė per praėjusius metus, taupydama žaliavas ir energiją, sutaupė apie 90 tūkst. eurų.
„Pinigai – tai ne viskas. Didėjant darbo apimčiai, auga ir sunaudojamų žaliavų – popieriaus bei plėvelės kiekis. Vietų, kur galima sutaupyti, dar yra. Energijos suvartojimo normatyvai nustatyti atsižvelgiant į tarptautinę praktiką ir įmonės patirtį. O mes jų dar nepasiekėme.
Esame dar toli nuo tobulo darbo. Juk viską galima atlikti pagal normatyvus, bet padarius broką tai atsidurs konteineryje. Todėl svarbu dirbti kokybiškai, kad nereikėtų tuščiai eikvoti žaliavų taisant broką“, – sakė A.Pineda.
Pasikalba ir ispaniškai
Visus, kurie susipažįsta su A.Pineda, sužavi tai, kaip puikiai jis kalba lietuviškai. Bet ar jis turi galimybių Lietuvoje pasikalbėti ispaniškai?
„Yra tokių galimybių, nors ir nedaug. Ispaniškai bendrauju su verslininkais arba studentais, atvykusiais į Vilnių iš Argentinos, Čilės ar Meksikos. Keliskart per savaitę ispaniškai pasikalbu ir su savo šeima – Madride gyvenančiais tėvais, broliais, seserimis“, – sakė Antonio.
Kartą ar du per metus artimieji atkanka jo aplankyti ir į Lietuvą.
„Jie nekalba angliškai. Nuėję į parduotuves, nieko jose nesupranta. Bet kadangi nesupranta nė to, ką rodo per televiziją, todėl ilsisi. Jiems čia – rojus žemėje“, – gerų žodžių apie Lietuvą nepagailėjo verslininkas. Taupyti išmoko ir prekybininkai Dauguma Lietuvos pramonės įmonių yra išsėmusios tradicinių energijos taupymo priemonių galimybes. Todėl norėdamos sumažindamos išlaidas, klojamas už energiją, jos ieško naujovių – inovatyvių priemonių, kurios padėtų sumažinti suvartojamos energijos kiekį.
Savo valia jos užsimeta ir tam tikrų įsipareigojimų naštą, – suraito parašą Žaliajame protokole. Taip jos patvirtina, kad yra susipažinusios su bendrovės LESTO sumanytos socialinės iniciatyvos „Tiek, kiek reikia“ idėjomis, skatinančiomis racionaliai vartoti elektros energiją.
Protokolo dalyvės įsipareigojo pasitelkti energijos vartojimą mažinančias priemones – rūpintis aplinkos apsauga ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršą.
Šiuo metu protokolą yra pasirašę per 150 įmonių. Viena jų – kone 140 parduotuvių Lietuvoje valdanti bendrovė „Norfos mažmena“, kuri Žaliojo protokolo idėjomis užsikrėtė 2014-ųjų pradžioje.
O šiemet ši bendrovė tapo veiksmingiausiai savo ūkyje energiją vartojančių įmonių konkurso nugalėtoja – vasarį jai įteiktas Efektyviausiai energiją vartojančios įmonės apdovanojimas.
Per pastaruosius ketverius metus į energijos taupymo sprendimus „Norfos mažmena“ investavo daugiau nei 2,3 mln. eurų. Tačiau prieš investuojant buvo atliktas energinis parduotuvių ūkio auditas, – nustatyta, kur ir kada neefektyviausiai vartojama energija. Pasamdyti profesionalūs energijos taupymo sprendimų diegėjai pasiūlė išmanaus prekybos centro idėją – sujungti į bendrą energijos valdymo sistemą visas inžinerines, elektrą naudojančias sistemas, pavyzdžiui, vidaus ir teritorijos apšvietimo, vėdinimo, kondicionavimo, šaldymo, šildymo ir kitokią technologinę įrangą.
