Kai pernai M.Šepetienė pirko patalpas darželiui, pagalbos – susigrąžinti dalį investicijų – kreipėsi į bendrovę „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).
M.Šepetienė ir dabar gyvena įkurtuvių nuotaikomis: baigiantis vasarai du nauji darželiai bus atidaryti Vilniuje, Verkių seniūnijoje, K.Ulvydo gatvėje. Visai netoli, tame pačiame rajone, veikia ir dar trys „Mini darželiai“.
„Čia didžiausias darželių poreikis, nes patogus susisiekimas su daugeliu miesto rajonų, aplinkui – nauji namai bei verslo centrai“, – sprendimą plėstis šioje sostinės dalyje aiškino M.Šepetienė.
Trys tam pačiam darželių tinklui priklausančios grupės atidarytos ir Vilniaus Šiaurės miestelyje.
Turi planų Dubline
Būta minčių įkurti darželį ir kituose miestuose, pavyzdžiui, Kaune, kur vaikų darželių problema taip pat opi. Tačiau rimtesnių ketinimų M.Šepetienė atsisakė. „Norisi kasdien aplankyti visus darželius, pabendrauti su auklėtojomis. Tad kelionėms į Kauną nebeliktų laiko, o palikti visko tekėti sava vaga nesinori“, – pasakojo darželių vadovė.
Vis dėlto M.Šepetienė galvoja ne tik apie plėtrą Vilniuje. Moteris turi ketinimų atidaryti darželį Dubline. Ji tikėjosi savo paslaugas Airijos gyventojams pasiūlyti dar pernai, tačiau juostelės kirpimą teko atidėti.
„Dublinas buvo labai didelis mūsų projektas. Kiek netikėtai atsirado techninių kliūčių ir papildomų reikalavimų, dėl kurių prireikė labai didelių investicijų į pastatą ir patalpas. Visas derybas su pastato savininkais tenka pradėti iš naujo“, – kalbėjo verslininkė.
Vis dėlto „Mini darželis“ Dubline įrašytas į šių metų M.Šepetienės planus. Jei jie pavyks, darželyje bus šešios grupės po 15 vaikų. Kadangi kitos ugdymo įstaigos Airijoje priima prižiūrėti kūdikius nuo trijų mėnesių, ir M.Šepetienės darželyje būtų tokio amžiaus mažylių grupių.
Verslą sugalvojo naktį
Darželių verslas – ne pirmasis, kurį išmėgino pašnekovė: gimus pirmajam vaikui ji „pasimatavo“ grožio saloną.
„Ši veikla nepasirodė tokia romantiška, kaip įsivaizdavau. Nutariau, kad grožio industrijoje savęs neatrasiu, todėl jėgas skyriau kitai veiklai. Visą gyvenimą žinojau, kad sukursiu verslą, kuriam vadovausiu. Tokie buvo mano tėvai, visada tai mačiau ir pati to norėjau.
Vieno po kito susilaukus dviejų vaikų norėjosi veiklos, o Vilniuje kaip tik stigo darželių“, – pasakojo M.Šepetienė, kuriai mintis steigti darželį mažiesiems kilo naktį, kai galvojo, į kurį darželį galėtų leisti savo mažylį.
Pirmasis „Mini darželis“ Fabijoniškėse, atidarytas 2010-aisiais, iš tiesų buvo mažas – jį lankė tik aštuoni vaikai, iš jų du buvo pačios verslininkės atžalos.
M.Šepetienei prireikė vos mėnesio, kad darželis pradėtų veikti. Per tą laiką moteris susirado patalpas, užsakė baldus, supirko žaislus, surado darbuotojų ir pradėjo dirbti. Reklamines skrajutes, kad atidaro darželį, moteris sumėtė į pašto dėžutes. Išsyk atsirado norinčių lankyti darželio grupę.
Po mėnesio moteris pradėjo dairytis naujų patalpų, kuriose ketino steigti dar vieną grupę.
„Pamačiau, kad pirmasis darželis pasiteisino, man pačiai – įdomu, todėl ėmiau galvoti apie plėtrą. Be to, jau buvo vaikų, laukusių eilėje, kol atsiras laisvų vietų“, – pasakojo moteris.
Į antrąjį „Mini darželį“, kurį įkūrė Šiaurės miestelyje, M.Šepetienė priėmė jau 20 vaikų.
Po kurio laiko patį pirmąjį tinklo darželį gerai apskaičiavusi moteris nusprendė uždaryti: dėl nedidelio ploto darželis galėjo priimti aštuonis vaikus, o iš tiesų lankančių būdavo po penkis, bet darbuotojus vis tiek reikėjo samdyti du.
Darbuotojas užsiaugino
M.Šepetienė prisimena – verslo pradžia nebuvo lengva: teko pavargti, kol perprato ikimokyklinio ugdymo krepšelio subtilumus, higienos reikalavimus, vaikų ir tėvų poreikius.
„Dabar jau žinau, kam skambinti konkrečiu atveju, o iš pradžių iš vienos valstybinės institucijos siųsdavo į kitą.
Bet tai labai natūralu. Juk jei pradėčiau gaminti kvepalus, lygiai taip pat reikėtų viską nuo pat pradžių perprasti“, – kalbėjo verslininkė.
Rinkdamasi darbuotojas ji pirmiausia žiūri, ar pretendentės turi ikimokyklinio ugdymo išsilavinimą. Tačiau verslininkė pripažįsta – ne tai svarbiausia.
„Svarbiausia, kad mylėtų vaikus ir mokėtų juos užimti“, – teigė M.Šepetienė, kurios personalas – darbuotojos iki 35-erių.
Moteris gana kritiškai vertina valstybinio darželio auklėtojas, kurios, ieškodamos darbo, ateina pas ją. „Yra žmonių, kurie darbui atsidavę visa širdimi, bet daugeliu atvejų sistema jau būna sugadinusi darbuotojo požiūrį ir vertybes. Aš reikalauju, kad vaikai visuomet būtų užimti, deja, atėjusi pasiimti sūnaus iš valstybinio darželio matydavau ir kitokių vaizdų“, – kalbėjo „Mini darželių“ vadovė.
Įsibėgėjus verslui moteris lengviau randa darbuotojų. Kai kurias jų, kaip sakė pašnekovė, užsiaugino: ikimokyklinį ugdymą studijavusios studentės, „Mini darželiuose“ dirbusios asistentėmis, baigia studijas ir naujose grupėse dirbs auklėtojomis.
Vargsta ieškodama patalpų
Auklėtojų paieška – viena sudėtingiausių užduočių, kurias plėtojant verslą tenka spręsti moteriai. Tačiau dar kebliau surasti darželio grupei tinkamas patalpas.
„Mini darželių“ tinklas 2013–2014 m. plėtėsi sparčiausiai. Kai kurias patalpas, neradus tinkamų išsinuomoti, teko įsigyti, kai kurioms moteris ieškojo pirkėjo, kuris sutiktų jas išsyk išnuomoti.
„Kartais pagalvoju: dirbi, dirbi, o pelno kaip nėra, taip nėra. Bet raminuosi tuo, kad investicijos grįš su kaupu. Kai pernai pirkome patalpas darželiui, ėmėme banko paskolą ir kreipėmės į INVEGA, kad ši kompensuotų mums palūkanas. Kadangi patalpas pirkome kaip butą, o norint gauti INVEGA garantiją reikėjo keisti patalpų paskirtį į komercinę, tvarkydami dokumentus užtrukome ilgiau nei pusmetį. Apskritai ruošiant paraišką garantijai gauti teko pateikti labai daug dokumentų“, – kalbėjo M.Šepetienė.
Tačiau verslininkus, kuriems prireikia pagalbos, ji ramino: „Su specialistų pagalba viskas padaroma.“
Į INVEGA kreipiamasi ne tik tokiais atvejais kaip M.Šepetienės – prireikus kompensuoti palūkanas. Verslininkai, kreipdamiesi į kredito įstaigas dėl lėšų verslui pradėti ar plėsti, dažnai susiduria su nepakankamo užstato problema. INVEGA padeda išspręsti šią problemą, kredito įstaigai garantuodama pirmos verslininko paskolos dalies grąžinimą iki 80 proc. paskolos sumos. Būtent šioms garantijoms teikti buvo įsteigtas Garantijų fondas, finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
O ir M.Šepetienė šiandien džiaugiasi sakydama, kad nors plėtra buvo sudėtingiausias sprendimas, bet kartu ir sėkmingiausias. Moteris džiaugiasi turėdama savo verslą. Nors dažnai būna, kad dirba ir savaitgaliais, ir vakarais, didžiausias privalumas – galimybė pačiai susiplanuoti dieną.
„Į samdomą darbą niekada nenorėčiau grįžti. Išeidama auginti vaikų žinojau, kad į buvusį darbą, nors jis buvo geras, negrįšiu. Jame merdėjau, negalėjau savęs išreikšti, o aš norėjau daugiau“, – pasakojo darželių verslą plečianti M.Šepetienė.
