Patirtis Graikijoje: lietuviai ir dabar čia lengvai rastų darbo

Graikai samdo užsieniečius

Kreta, kaip ir nemenka žemyninės Graikijos dalis, verčiasi iš turizmo ir žemės ūkio. Turizmo sektoriuje pluša daug užsieniečių. Dažnai juos mieliau samdo vietos kelionių įmonės ar barai bei restoranai.

Kad jus priimtų į darbą, reikia mokėti užsienio kalbų. Geriau kuo daugiau, tačiau esminės – anglų ir rusų. O jei dar ir graikiškai kiek mokate, jus sutiks plačiai išsklėstomis rankomis.

Tai patyrė ir 27 metų M.Navickaitė, dabar dirbanti Kretos Chersoniso mieste. Plieskiant kaitrai saulei ir netylant kalboms apie referendumą, Marta jaučiasi visiškai rami. Ji prisipažino, kad darbą lietuviai rastų ir dabar.

Turizmo agentūra „Touring club“ įsikūrusi ūžiančioje turistinėje gatvėje palei jūrą. Tiesa, šiemet tas ūžesys tylesnis – turistų mažiau. Kai kuriuos išgąsdino Graikijos virsmai, rusų keliones apkarpė susitraukęs rublis.

Šis sezonas pakoregavo ir kainas – jas agentūrų šeimininkai perrašė į mažesnes

Dažniausiai „Touring Club“ klientai – britai, olandai, vokiečiai, rusai, paitaiko ir lietuvių.

„Vasarą šioje gatvėje lyg metro Londone: vieni turistai atvažiuoja, kiti jau išvažiuoja“, – kas vyksta jai prieš akis, pasakojo M.Navickaitė.

M.Navickaitė Lietuvoje baigė politikos mokslus, kalba angliškai, rusiškai, vokiškai ir graikiškai. Pastaroji kalba pelnė daug taškų lietuvės labui, kai Kretoje ieškojo darbo.

„Tiesiog internetu susiradau skelbimų, kur siūlomas darbas. Pasirinkau šią kelionių agentūrą ir nesigailiu. Šeimininkui – per septyniasdešimt metų. Jis turi kelias agentūras. Jis – padorus žmogus, nebijau, kad kada nors nesumokės“, – savo darbdavį gyrė M.Navickaitė.

Toje pat agentūroje ji dirba su kita lietuve Renata, čia plazda ir maža Lietuvos trispalvė.

Tiesa, lietuvių į agentūrą užsuka ne tiek daug. Dažniau jie, atskridę su kelionių organizatoriais, renkasi ir jų siūlomas ekskursijas, tad gatvėje į agentūras nebesidairo.

M.Navickaitė į Kretą atvyko ieškodama ne uždarbio. Tačiau ir juo nesiskundžia: už būsto nuomą mergina moka po 200 eurų per mėnesį, o į šią suma įskaičiuoti ir mokesčiai už vandenį bei elektrą, taip pat internetą.

Likusios sumos pakanka, kad galėtų nespausdama uždarbio gyventi, tarkim, su draugais vakare užsukti į barą.

„Kreta nėra ta vieta, kur galima užsidirbti kalnus pinigų, tačiau pragyvenimui tikrai pakanka. Čia galėtų važiuoti dirbti tie, kurie tiesiog nori šiltos jūros, o gražius vaizdus svajoja suderinti su darbu.

Lietuviai tikrai čia nesunkiai rastų darbo, mat moka kalbų. Todėl mus ir priima dirbti – graikai paprastai patys kalba tik laužyta anglų kalba“, – savo patyrimais dalijosi M.Navickaitė.

Graikiją lietuvė pamėgo jau seniai, o baigus studijas porą metų gyveno žemyninėje šalies dalyje – ten ją nulydėjo meilė graikui. Vėliau M.Navickaitė grįžo į Vilnių ir dirbo vienoje valstybinių institucijų.

„Ketinu išvykti ilgesniam laikui gyventi į Kanadą, tad norėjau prieš tai tiesiog gerai praleisti vasarą. Ir išties Kretoje gerai leidžiu laiką“, – kaip atsirado Graikijos saloje, pasakojo M.Navickaitė, tačiau vėliau prisipažino nespėjanti nueiti net į paplūdimį, kuris yra vos keli žingsniai nuo kelionių agentūros.

Tiesa, darbuotojos turi ilgą pietų pertrauką – nuo 14 val. 30 minučių iki pat 17-os, tačiau tuo metu saulė pati kaitriausia, tad Marta dažniausiai arba susitinka su draugais, arba skuba namo.

„Perėmiau kai kuriuos graikų įpročius, tarkim, pamiegoti per pietus ar gerti kavą, anksčiau jos visai negerdavau“, – šypsojosi lietuvė.

Darbas jai baigiasi, kai saulė jau būna nusileidusi – dešimtą vakaro. Per išeigines ji paprastai vyksta į tas ekskursijas, kurias ir pardavinėja.

„Lietuvoje turėjau darbą, man viskas buvo gerai. Bet juk gali būti geriau. Graikija man labai patinka. Tačiau to, kad esu čia, negalėčiau vadinti sėkmės istorija. Vienintelė sėkmė, kad esu ten, kur man gera“, – prisipažino mergina.