Kaune sukurtą įrangą naudoja ir JAV gynybos departamentas bei pasaulinės korporacijos.
Vienas pagrindinių kauniečių užsakovų yra JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA).
Pasaulinio pripažinimo sulaukianti programinė įranga gali būti kuriama ne tik JAV Silicio slėnyje.
Kaune įsikūrusios užsienio kapitalo įmonės „No Magic“ specialistai įrodė, jog įmanoma pagaminti pasaulinėje rinkoje galintį konkuruoti produktą.
Tai – programa „MagicDraw“. Pasaulinį pripažinimą pelnęs modeliavimo įrankis skirtas sudėtingoms programinės ir techninės įrangos sistemoms projektuoti, organizacijos architektūroms aprašyti ir verslo procesams valdyti.
Užsienio partneriai, tarp kurių ir JAV gynybos departamentas, Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) bei pasaulinio garso korporacijos, kauniečiams patiki itin atsakingas užduotis.
Kauniečių sukurta programinė įranga naudojama ir rengti misiją į Marsą, prisideda prie palydovų kūrimo, naujausių gynybos technologijų tobulinimo.
Lemtingas sprendimas
Bendrovės „No Magic“ atstovai pripažįsta, jog kelias į sėkmę tarptautinėje informacinių technologijų rinkoje (IT) buvo nelengvas.
1995 metais bendrovę įkūrę verslininkai iš Jungtinių Amerikos Valstijų po pusmečio darbuotojų ėmė ieškoti Kaune.
„No Magic“ – tikriausiai pirmoji užsienio kapitalo informacinių technologijų bendrovė, po nepriklausomybės atgavimo pradėjusi veiklą Kaune. Atsirinkusi dvidešimt pačių gabiausių programuotojų, įmonė iš pradžių glaudėsi Kauno technologijos universiteto (KTU) patalpose.
Po ilgų svarstymų „No Magic“ savininkas priėmė ateitį pakeitusį sprendimą. Patikėjęs Kaune dirbančių specialistų gabumais, jis nusprendė, kad reikalingą programinę įrangą galima sukurti patiems.
„Tuo metu rinkoje vyravo vienintelis produktas. Tai bendrovės „Rational Software“, kurią vėliau nupirko korporacija „IBM“, sukurta programa „Rose“. O mūsų strategija buvo sukurti alternatyvą. Panašų produktą, bet gerokai patogesnį bei geresnį“, – sakė bendrovės „No Magic Europe“ produkto „MagicDraw“ vadovas Andrius Armonas.
Lėmė pasaulinė krizė
„Sprendimas pasiteisino, klientai atsirado iš karto. Mums nereikėjo verstis per galvą ar ieškoti investuotojų“, – prisiminė bendrovės „No Magic Europe“ direktorė Gitana Aklienė.
Siauroje programinės įrangos modeliavimo rinkoje dominuojant produktui „Rose“, kauniečių sukurtas „Magic Draw“ greitai sulaukė populiarumo.
1998 metais kauniečiai išleido pirmąją „MagicDraw“ versiją. Tuo metu kaip tik prasidėjo visą IT rinką sukrėtusi pasaulinė „.com“ krizė.
Smarkiai sumažėjus užsienio partnerių užsakymams, kauniečiai nusprendė susitelkti į savo programinio produkto plėtrą ir tobulinimą.
2007 metais prasidėjo naujas kelio į tarptautinį pripažinimą etapas.
Kauniečiai suvokė, kad jų sukurta programinė įranga gali būti naudinga ne tik programuotojams, bet ir sudėtingus sprendimus, vadinamąsias kritines sistemas, kuriantiems įmonės inžinieriams.
Darbuotojai lojalūs įmonei
Apie 30 procentų Kaune dirbančių bendrovės specialistų JAV kapitalo įmonėje dirba per 10 metų.
Tarp jų esama darbuotojų, ne tik stovėjusių prie įmonės istorijos ištakų, bet ir parašiusių pirmąsias „Magic Draw“ programinio kodo eilutes.
IT specialistų darbo rinkoje susiklosčius gana sudėtingai padėčiai, bendrovei specialistų migracija į geriau mokamas darbo vietas nėra ypač svarbi.
Darbuotojai – lojalūs įmonei, bendrovė savo ruožtu investuoja į specialistus, jų mokymą.
„Žmonės vertina galimybę prisiliesti prie labai sudėtingų sprendimų.
Kita vertus, darbuotojams labai svarbu, kad jų kuriamą programą naudoja tokio lygio bendrovės kaip didžiausias pasaulio bankas „JP Morgan“, agentūra NASA. Žmonės labai dideli savo darbo fanai.
Ne veltui sakoma, jog norint tapti laimingam reikia susirasti darbą, kuris atitiktų hobį“, – sakė G.Aklienė.
Bendrovės „No Magic Europe“ vadovės teigimu, aukštus reikalavimus atitinkančių darbuotojų dėl poreikių specifikos darbo rinkoje rasti beveik neįmanoma.
Todėl jau ne vienus metus atrenkami gabiausi specialistai, vėliau jie apmokomi, jiems perduodama įmonės patirtis. Toks vidinio mokymo etapas kartais trunka iki poros metų.
Strateginis partneris – NASA
Jau ne vienus metus kauniečiai bendradarbiauja su JAV nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA).
Lietuvių sukurta programinė įranga padėjo amerikiečiams sukonstruoti ne vieną dirbtinį Žemės palydovą, taip pat naudojama dirbant su projektais bei kuriant naujus, apie kuriuos visuomenė sužinos tik tolimoje ateityje.
„Mažai kas žino, jog mes, lietuviai, kosmose esame jau senų seniausiai. Į orbitą leidžiame ne tik mažus palydovus, bet dalyvaujame tokiuose rimtuose bei sudėtinguose projektuose kaip marsaeigio „Curiosity“ misija“, – minėjo A.Armonas.
Bendrovės direktorė G.Aklienė minėjo, kad santykiai su amerikiečiais, kontaktai bei įgyta patirtis netiesiogiai prisidėjo ir prie „Lithuanica SAT-1“ projekto. Kauniečių programinė įranga buvo naudojama kuriant „mažųjų palydovų“ koncepciją, kuri tapo „SAT-1“ bei kitų tokio tipo projektų pagrindu.
Po slaptumo skraiste
Kauniečiai programuotojai ne visada žino, kokiems projektams įgyvendinti naudojama jų sukurta programinė įranga. Dalis klientų, tokių kaip JAV gynybos departamentas ar naujausią ginkluotę gaminančios bendrovės, dėl visiško slaptumo negali beveik nieko viešinti.
Dirbant su slaptą informaciją valdančiais klientais, kauniečiams neretai tenka atsidurti kebliose situacijose. Prašydami konsultacijų, kodėl vienas ar kitas modelis neveikia kaip turėtų, užsakovai negali atskleisti jokios informacijos apie tai, kas kuriama.
Bendraujant su specifines, neretai itin slaptas technologijas kuriančiais užsienio klientais, tenka prisitaikyti prie išskirtinių jų reikalavimų.
Neretai tokie projektai kuriami atskirose komandose. Kiekvienos jų kompiuteriai nebūna sujungti į bendrą tinklą, jie neprijungti prie interneto. Informacija perduodama ją įrašant į optinius ar kietuosius diskus.
