Apie 300 didžiausių tarptautinių kompanijų Izraelyje turi mokslo tyrimų centrus. Jos čia investavo įsigijusios vietos įmones.
Pusė šios šalies eksporto tenka aukštųjų technologijų kompanijoms, nors jose darbuojasi tik 10 proc. dirbančių Izraelio žmonių.
Vienintelis kapitalas – žmonės
„Nuo taikomųjų tyrimų universitetuose iki mokslo bendradarbiavimo su verslu. Nuo mėginančio parduoti savo idėją verslininko iki mokslo inkubatorių ir tarptautinių kompanijų.
Viską, išskyrus fundamentaliuosius tyrimus, globoja mano biuras. Mano darbas – paversti mokslą ekonomine nauda“, – neslėpė vyriausiasis Izraelio mokslininkas.
Jau 45 metus veikiančio biuro pareiga – užtikrinti, kad inovacijų sistema veiktų be trikdžių. Kai biuras buvo įkurtas, pačiam Izraeliui buvo tik 20 metų.
Čia nebuvo jokių technologijų, jokių pradedančiųjų įmonių. Tačiau tuo metu buvo priimtas sąmoningas sprendimas kurti technologinę visuomenę.
„Kodėl? Paprasčiausiai mes nieko daugiau neturime. Pagrindinis mažos šalies, kurioje nėra jokių gamtos išteklių, kapitalas yra žmonės.
Šiandien jau galime pasakyti, kad pavyko. Izraelis tapo vienu didžiausių mokslo plėtros centrų pasaulyje“, – gyrėsi A.Hassonas.
Politikai diktuoti negali
Anot pašnekovo, viena sėkmingo darbo paslapčių – stabilumas. Vyriausiojo mokslininko biuras nėra politinė organizacija. Jo vadovas renkamas šešeriems metams ir visiškai nesvarbu, kokia partija laimės rinkimus.
Antra sėkmės priežastis – labai efektyvus viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas. Sistema sukurta remiantis samprata, kad kiekvienas turi užsiimti tuo, ką moka geriausiai.
„Daug bendraujame su privačiu verslu, bet nemėginame virsti investiciniu fondu.
Mes tik kuriame infrastruktūrą ir pasidalijame rizika.
Atrodo neįtikėtina, bet valstybė gali kur kas efektyviau pasidalinti rizika nei privatus sektorius, nes kur kas mažiau nukenčia.
Jei būdamas verslininkas investuosiu į kokią nors įmonę ir verslas nepavyks, patirsiu nuostolių ir liksiu nepatenkintas.
O vyriausybei ir tokia investicija duos puikų rezultatą: iš nepavykusio verslo išeis patirties įgiję žmonės, išaugs kelios naujos kompanijos, jos suteiks naujų darbo vietų ir toliau duos ekonomikai naudos“, – iš pažiūros keistas idėjas dėstė vyriausiasis Izraelio mokslininkas.
Pritraukė privačių lėšų
Izraelis pirmauja pasaulyje pagal tai, kiek BVP lėšų skiriama mokslo tyrimams, tačiau toli gražu ne pagal jiems valstybės skiriamų pinigų dalį. Daugumą suneša būtent privatūs investuotojai.
Tiesa, aštuntajame XX amžiaus dešimtmetyje Izraelio vyriausybė nutarė pritraukti investicinius fondus ir skyrė tam milžinišką sumą – 100 mln. dolerių.
Kuo tai baigėsi? Jau po penkerių metų šalyje veikė 12 tarptautinių privačių fondų, o visi pinigai grįžo valstybei.
2014 metais fondai į Izraelio ekonomiką investavo 3,4 mlrd. dolerių – be jokio valstybės įsikišimo.
„Man svarbiausia išleisti kiekvieną dolerį taip, kad jis pritrauktų kuo daugiau investuotojų pinigų, ir stengtis finansuoti tas sritis, į kurias be vyriausybės paramos investiciniai fondai patys nelįs“, – atskleidė strategiją A.Hassonas.
Verslo inkubatoriai 85 proc. pinigų gauna būtent iš vyriausiojo mokslininko biuro. Tačiau galiausiai tūkstančiai ten atsiradusių kompanijų 85 proc. pinigų pritraukia iš privačių investuotojų.
Nieko keista – daugiausia pinigų reikia, kai jau sekasi. Taip vyriausybė prisiima didžiąją rizikos dalį, tačiau pinigų skiria mažiausiai ir galiausiai uždirba.
Nauda būna netiesioginė
Kiekvienas į mokslininko parengimą investuotas doleris ar euras duoda 5–10 kartų daugiau naudos. Žinoma, nebūtinai tiesioginės.
„Girdėjote apie „Waze“? Tai Izraelio kompanija, kuri kuria navigacijos sistemą. Ją 2013 metais „Google“ įsigijo už milijardą dolerių.
Įmonė liko dirbti čia, bet įsigijimo metu „Google“ prireikė, kad būtų atliktas intelektinės nuosavybės perdavimas. Aš leidau, nors mums tai nemažai kainavo.
Galiausiai už viską iš „Google“ gavome 3 mln. dolerių. Jei iš milijardinės sutarties už savo pastangas gauni tik tris milijonus, vadinasi, kažkas ne taip?
Tačiau tuo pat metu „Google“ už šį sandorį sumokėjo 250 mln. dolerių mokesčių. Pinigai atiteko tai pačiai vyriausybei, tik per skirtingas institucijas.