Dar viena detalė, kuri verčia stvertis už galvos net juodžiausius pesimistus, be perstojo niurnančius, kad Lietuvos jaunimas seniai „nuėjo šėko pjaut“ – iš to lietuvių tryliktuko net trys buvo sostinės Jėzuitų gimnazijos abiturientai.
Tokie skaičiai – tai ne korupcija. Tiesiog nuostabus sutapimas, kad trys išmintingi tos pačios gimnazijos ir net tos pačios klasės vaikinai įveikė didžiulį atrankos konkursą ir, gavę „Baltic-American Freedom Foundation“ Baltijos-Amerikos laisvės fondo paramą, verslo pradžiamokslį galėjo atsiversti JAV. Vienas iš to lietuviško tryliktuko, kuriam pavyko vasarą pasimokyti JAV – Jėzuitų gimnazijos dvyliktokas Karolis Gotoveckis.
- Pretendentų skaičiai – įspūdingi. Kokius atrankos barjerus teko įveikti, kol pavyko pasiekti verslo stovyklą JAV? – paklausiau K.Gotoveckio.
– Iš viso buvo trys atrankos etapai. Pirmieji du vyko internetu.
Per pirmąjį etapą anglų kalba teko užpildyti anketas – pateikti kuo išsamiausius duomenis apie save, per antrąjį – atsakyti ir į papildomus klausimus.
Trečiasis etapas vyko susitikus akis į akį su atrankos komisija, kurioje buvo visų trijų Baltijos valstybių bei JAV atstovai. Tai buvo išsamus, individualus pokalbis.
- Kokio amžiaus moksleiviai galėjo pretenduoti į verslo stovyklą už Atlanto ir kiek jų praėjo atranką?
– Projektas buvo skirtas dabartiniams dvyliktokams. Jame galėjo dalyvauti tik 16-17 metų moksleiviai. Iš visų trijų Baltijos valstybių šioje stovykloje dalyvauti norinčiųjų buvo apie 750, bet komisija atrinko tik 40.
Tad iš Lietuvos važiavome 13, po kita tiek – iš Latvijos bei Estijos. Taip jau nutiko, kad dar porai mano bendraklasių – Justinui bei Kristupui taip pat pavyko įveikti atranką. Tik tiek, kad šiuo metu Justinas nebesimoko su mumis kartu – mokytis jis išvyko į Angliją.
- Kokia tos stažuotės misija – ko joje buvo mokoma?
– Stažuotė vyko pagal specialią programą. Joje paskaitas skaitė keturi dėstytojai, dirbantys tam ikruose JAV universitetuose. Vienas iš jų buvo istorikas, kiti trys visą dėmesį skyrė verslui.
Tris savaites kasdien vyko paskaitos, kurių svarbiausia tema – kaip pasirengti ir pradėti verslą – tapti startuoliu. Mokoma buvo ir rinkodaros pagrindų, ir kainodaros, ir to, kaip planuoti veiklą, kaip pačiam pradėti verslą.
- Kodėl tau pačiam viso to prireikė?
– Vienas motyvų, stumtelėjusių link atrankos, buvo viltis, kad gausiu ypač vertingų žinių. Neslėpsiu – verslas man prie širdies. Norėčiau, kad ta verslumo savybė, kurią, manau, kad turiu, ir ateityje nepradingtų.
Patrauklu buvo ir tai, kad visą stažuotę – kelionę, maistą, būstą – finansavo fondas. Pačiam tereikėjo turėti pinigų asmeninėms išlaidoms.
Man pasisekė, kad tie jaunuoliai, su kuriais buvau JAV, tikrai išprusę ir nestokoja sumanymų. Dalinomės patirtimi, bandėme tartis, ką kartu galėtume nuveikti. Mūsų grupėje buvo estų bei latvių, kurie jau turi savo įmones.
Aš pats kol kas savosios neturiu. Bet susibičiuliavau su keletu žmonių, gavau ir keletą jų pasiūlymų. Kartu su keletu lietuvių netrukus pradėsime dirbti startuolio – aštuoniolikmečio esto sukurtoje įmonėje, kuri prekiauja trimačiais spausdintuvais.
Jis planuoja plėtrą į Latviją bei Lietuvą, ir mums pasiūlė bendradarbiauti.
- Amerikiečiai tiesia pagalbos ranką jauniems, gabiems Lietuvos žmonėms. O ar nekilo nuojautų, jog tai daroma ir dėl to, kad gabūs žmonės susidomėtų JAV ir emigruotų?
– Man taip pat iš pradžių buvo kilę tokių minčių. Taip daug kas iš mūsų galvojo. Tačiau to nebuvo – nebuvo nė menkiausios agitacijos.
Nė karto neteko išgirsti kokių nors įkalbinėjimų ar darbo pasiūlymų – nė vienas nieko panašaus nepajutome.
- Kurioje iš valstybių vyko vasaros verslo stovykla?
– Ji vyko Meino valstijoje, nedideliame Pietų Portlando mieste – jame esančiame universitete. Tad ir gyvenome jam priklausančiose patalpose.
Mokėmės gana intensyviai. Nuo ryto iki pietų – paskaitos, po pietų – praktiniai užsiėmimai. Ir taip – visas tris savaites.
Šis tas apie fondą
„Baltic-American Freedom Foundation (BAFF)“ – Baltijos-Amerikos laisvės fondas buvo įkurtas 1994 m. Iš pradžių jo lėšomis buvo investuojama į Baltijos šalių verslą.
Dabartine veiklos kryptimi organizacija pasuko 2010-aisiais. Fondas pradėjo investuoti į švietimą, žmogiškąjį kapitalą.
Keturių šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir JAV – atstovų tikslas – vykdyti akademinius mainus ir stiprinti ryšį tarp Baltijos šalių ir JAV.
