„Tai, ką žiūrovai mato G.Ramsay televizijos projektuose, – tik ledkalnio viršūnė. Realybė kur kas baisesnė. Šio kulinarijos burtininko virtuvėje riksmų ir keiksmažodžių skamba kur kas daugiau“, – LRT televizijos laidos „Gyvenimas“ kūrėjams atskleidė 34-erių Ernestas.
Darbas Londone įsikūrusiame viename geriausių pasaulio restoranų lietuviui tapo tikru iššūkiu. Žengdamas į virtuvę jis žinojo, kad, norėdamas neatsilikti nuo kitų ten dirbančių kolegų, turės labai pasistengti. Tačiau ne profesiniai reikalai kėlė daugiausia sunkumų. Ernestas prisimena, kad tvyrojusi įtampa ir konkurencija tiesiog varė iš proto. 34-erių vyras pasakojo į darbą ateidavęs kur kas anksčiau nei kiti virėjai, kad spėtų pasislėpti tai dienai reikalingų indų.
„Aha, matau, kad prancūzo padažas dega, galvoju: na, ir gerai! Ten kiekvienas turėdavo kovoti už save. Net susiburdavo grupuotės – kaip gaujos kalėjime“, – apie išgyvenimo mokyklos pamokas pasakojo E.Viršilas.
Popdievaitės Beyonce bei Madonna, stiliaus pažibos Victoria ir Davidas Beckhamai, Holivudo žvaigždė Denzelis Washingtonas ir net britų karališkosios šeimos atstovai mėgavosi Ernesto sukurtais gastronomijos šedevrais. Tačiau vieną dieną jis metė prestižinį darbą Londone, nors turėjo pasiūlymų vadovauti restoranui Didžiosios Britanijos sostinėje, ir grįžo į Lietuvą.
Turguje praleidžia valandų valandas
Pažaislyje įsikūrusiame restorane jis šeimininkauja daugiau nei metus.
E.Viršilo kulinarijos šedevrų kelias prasideda laikinosios sostinės ūkininkų turguje.
„Kai matai patį produktą – ar tai būtų bulvė, morka, ar brokolis – užmezgi ryšį su žmogumi, kuris jį pardavinėja, ir matai, ar tai perdavinėtojas, kuris atsineša lenkišką daržovę, ar pats augina. Tai išduoda netgi rankos“, – kalba virtuvės šefas.
Kokybiškus produktus E.Viršilas renkasi pats – to nepatiki net geriausiems savo darbuotojams. Jis turguje praleidžia per savaitę ne vieną valandą.
Virtuvėje E.Viršilas visada improvizuoja, todėl eidamas apsipirkti sąrašų nesudarinėja. O turguje perka, nes čia viskas šviežia ir daug pigiau. Topinambų kilogramas turguje kainuoja eurą, jei užsisakysi iš įmonės – jie kainuoja dešimt kartų daugiau.
Pusmetį dirbo be vardo
„Nesistengiu būti geras visiems. Nejaučiu sentimentų: jei žmogus nenori ir nesugeba pasakyti, kad išeina, galiu jam padėti“, – atvirai kalba virtuvės šefas.
Daugiau nei prieš 15 metų vaikinas iš Skuodo atvyko į Vilnių. Darbo ieškančio jaunuolio akis užkliuvo už darbo pasiūlymo garsiame italų restorane sostinėje. Jam vadovavo Ignazio Rossa.
„Pripasakojau jam, kad vaikystėje ir kepdavau, ir virdavau. Sakiau, kad noriu išmokti, nes tikrai turėjau norą pabandyti, kokia tai sritis“, – apie tai, kaip įsiprašė į I.Rossa virtuvę, pasakojo Ernestas.
Darbas čia nebuvo lengvas ne tik dėl to, kad vaikinui iš Žemaitijos stigo patirties. Savo darė ir sudėtingas darbdavio charakteris. Pusę metų jis Ernesto manęs nevadino vardu – jam buvo sugalvojęs pravardę. Bet po to vyrai susibendravo taip, kad pereidamas iš vieno restorano į kitą I.Rossa persitempdavo ir Ernestą.
Pajūryje užrietė nosį
Sulaukęs 22 metų E.Viršilas persikėlė į Palangą, kur jam buvo patikėtas vieno viešbučio restorano vairas.
„Pajūryje išgyvenau savo aukso amžių. Klientai, padėkos, pagyros... Buvau jaunas, jau – virtuvės šefas penkių žvaigždučių viešbutyje. Jau buvau sužvaigždėjęs, bet viešbučio savininkas mane nuleido ant žemės“, – prisiminė virtuvės šefas.
Tačiau vieną dieną jiedu su drauge Rūta pasiėmė visas santaupas, būtiniausius daiktus susikrovė į keturis lagaminus ir iškeliavo į Londoną.
„Tiek į Angliją, tiek iš jos važiavome tuomet, kai viskas buvo sutvarkyta, sudėliota į lentynėles“, – kalbėjo E.Viršilas.
Nėra prasmės susipažinti
Iš pradžių Londonas atvykėliams nebuvo svetingas. Pirmą mėnesį jie nieko neveikė – ieškojo darbo. O tuomet Ernestas gavo pasiūlymą dirbti viename iš G.Ramsay restoranų, kuriame ir prasidėjo jo londonietiška karjera.
100 valandų per savaitę. Taip atrodė lietuvio realybė G.Ramsay restorane.
„Ten dirbęs virtuvės šefas Jasonas Athertonas buvo labai reiklus, bet labai grubiai bendraujantis, nedarantis jokių nuolaidų. Darbuotojų kaita buvo didžiulė. Atėjęs naujas darbuotojas sako: „Labas, aš Peteris“, o tu jam sakai: „Nesakyk savo vardo. Praeis savaitė, susipažinsim“, – pasakojo Pažaislyje įsikūrusio restorano virtuvės šefas.
Dirbant G.Ramsay restorane reikėjo jėgų, kad nepalūžtum. E.Viršilas prisimena: šefas liepia svogūnus supjaustyti rombais. Lietuvis to negalėdavo suprasti: juk pjaustant kvadratais ir svogūno sutaupai, ir valandą darbo laiko.
Užsispyręs lietuvis G.Ramsay restorane išdirbo beveik metus.
Kantrybė atsipirko – jis gavo pasiūlymą iš vieno uždariausių ir slapčiausių Londono klubų. Nė akimirkos nesudvejojęs, Ernestas pasiūlymą priėmė.
Tačiau vos Ernesto gyvenimas sėkmingai susidėliojo į lentynas, vyras vėl pajuto, kad sėkmė jo nebedžiugina, todėl ėmė galvoti apie grįžimą į Lietuvą. Taip jis atsirado netoli Kauno, Pažaislio vienuolyne įkurtame restorane, kuriame dabar dirba virtuvės šefu.
