Kauniečiai, ieškantys skanių kepinių, neretai dairosi šakočių. Ir kaip nustemba, kai sužino, kad tarp šių gardėsių kepėjų yra moteris netikėta pavarde – Nijolė Šakočienė.
Į Kauno rotušės aikštę ar ūkininkų turgų prie Kauno pilies atvykstanti moteris pasakojo, kad jos pavardės ir to, kuo užsiima, ryšys atsitiktinis.
Tačiau toks sutapimas suteikia malonių akimirkų ir šakočių kepėjai, ir jų pirkėjams.
Pirmas blynas prisvilo
Kaunietė N.Šakočienė ilgus metus dirbo prekybininke. Prieš dešimtmetį išsikraustė į kaimą. Kartą artėjant šeimos šventei norėjo įsigyti šakotį. Tačiau kepėjos jo iškepti nespėjo.
„Tada prisiminiau, kaip močiutė plakdavo kiaušinius, sukdavo tešlą, kaip išsitraukdavo volą ir stodavo prie krosnies. Ji puikiai mokėjo kepti šakočius, kurių receptą buvo gavusi iš savo parapijos klebono“, – pasakojo moteris.
Pirmasis šakotis išėjo mažai raguotas, kiek aprūkęs ir prisvilęs.
„Tačiau svečiai kepinį gyrė. Vėliau vis dažniau prašė jiems iškepti tradicinį lietuvišką desertą. Taip šakočių kepimas tapo darbu“, – prisiminė senojo tradicinio lietuviško amato puoselėtoja.
Turi savo kepimo paslapčių
Moteris ūkiniame pastate įsirengė kepyklą, meistrai sumūrijo krosnį.
Nuo to laiko N.Šakočienė prie jos beveik kasdien praleidžia po 6–10 valandų.
„Naudoju tik natūralius produktus – naminių vištų kiaušinius, naminį sviestą, kaimyno ūkininko sumaltus miltus, lietuvišką cukrų.
Išplaktus kiaušinių baltymus į tešlą pilu tik prieš pat kepant. Taip kepinio ragai išeina trapesni“, – pasakojo N.Šakočienė.
Kepimui moteris naudoja tik beržines malkas, nes jos skleidžia didesnę kaitrą nei kita mediena.
Aplinkiniai visada stebisi
N.Šakočienės šakočiai yra įvertinti „AgroBalt“ aukso medaliu. Jų, kaip lietuviško kulinarinio paveldo kepinių, yra ragavę oficialūs svečiai iš įvairių šalių.
Tačiau moteriai smagiausia savo kepinius siūlyti įvairių mugių metu.
„Į muges ateinantys žmonės būna gerai nusiteikę. Todėl su jais smagu pasikalbėti, papasakoti, kaip kepami šakočiai.
Smagiausia, kad beveik kiekvienas nustemba pamatęs kepėjos pavardę. Prie to, kad aplinkiniai stebisi, pokštauja, esu pripratusi ir šis pokštas kiekvieną kartą yra malonus“, – sakė N.Šakočienė.
