Pluoštas baltarusiškas, verpalai – iš Kinijos, bet kilimai vis tiek lietuviški? Taip. Nes būtent Lietuvoje interjero dizaineriai ir audėjai juos paverčia meno kūriniais, jau puošiančiais ne vieno verslininko būstą.
„Čia gaminiai iš mūsų linų?“ – iš Baltarusijos į Panevėžio įmonę „Pluošto linija“ atvažiavusios Oršos linų kombinato atstovės tik aikčiojo, pravėrusios prekės ženklo „Eco Linum“ kilimų ekspozicijų salės duris.
Šis kombinatas – didžiausias Europoje žaliavos tiekėjas, o „Pluošto linija“ – viena jo užsakovių.
Kelias – aplink pasaulį
Šiuo metu linai auginami tik keturiose pasaulio valstybėse – Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje ir Baltarusijoje. Tačiau šeimos įmonės „Pluošto linija“ direktorius Jonas Jakutis pasakojo, kad daugiausia lininių verpalų suvejama Kinijoje.
Pasirodo, verslininkams apsimoka žaliavą iš Baltarusijos Klaipėdos uoste sukrauti į laivus, nuplukdyti į Kiniją, o atgal parsigabenti jau suverptus ir nudažytus siūlus.
„Lietuvoje linininkystė sunyko prieš dešimtį metų. Patiems dabar importuoti pluoštą ir gaminti čia verpalus būtų labai brangu.
Pavyzdžiui, iš Belgijos į Lietuvą atsigabenti toną žaliavos kainuotų 1500 eurų, tačiau kiniški verpalai iš belgiško pluošto kainuoja 800 eurų. Kinų fabrikuose siūlai verpiami itališkomis mašinomis, tad kokybė nepriekaištinga“, – sakė J.Jakutis.
Surado laisvą verslo nišą
Verslininkas jau tris dešimtis metų užsiima linininkyste. Sovietmečiu baigęs tuometę Žemės ūkio akademiją J.Jakutis turėjo dirbti Pasvalio rajone linus auginančiame kolūkyje, 1990-aisiais įsidarbino Panevėžio linų fabrike, o prieš dvylika metų sukūrė šeimos verslą.
Lininės tekstilės audėjai ir drabužių siuvėjai tarpusavyje stiprokai konkuruoja. Todėl, anot pašnekovo, juodu su žmona prieš kelerius metus ėmė mąstyti, kaip pakeisti veiklą.
Dabar įmonė atsisakė viršutinių drabužių bei namų tekstilės gamybos ir išparduoda likučius. O visas dėmesys sutelktas į kilimus.
„Anksčiau bandėme tartis su Lentvario kilimų fabriku, kad jis mums suteiktų galimybę užsiimti šiais eksperimentais. Nepavyko. O dabar ir paties fabriko nebėra“, – pasakojo J.Jakutis.
Panevėžiečiai patys pabandė rišti lininius kilimus. Trejus metus užtrukę mėginimai šiuo metu jau pavirto kasdiene veikla.
Beje, pats pirmasis jų nuaustas kilimas buvo eksponuojamas Pietų Korėjoje vykusioje parodoje „Expo 2012“ – dabar jį mindo Aplinkos ministerijos darbuotojai.
Į naujas patalpas prie pat Panevėžio esančiame Staniūnų kaime įmonė persikėlė vos prieš pusmetį – įsikūrė atnaujintose dvaro arklidėse.
Darbo sąlygos audėjams čia – išskirtinės, nes patalpos taip įrengtos, kad drobę galima ištempti ant ypač didelių rėmų.
„Anksčiau pas mus dirbo vos pora audėjų, dabar jau šeši. Kol negalėjome parodyti, ką sugebame, neįmanoma buvo ieškoti ir didesnės rinkos. Dabar tam sąlygas jau sukūrėme“, – pasakojo įmonės vadovas.
Gaminių kaina – įvairi
„Sunkiausia ir brangiausia kilimus rišti tiktai rankomis. Šiek tiek pigiau juos gaminti rišant verpalus mašina ant trafaretinio piešinio.
Kilimų raštus sukuria dizaineriai. Piešinys, pasitelkus projektorių, išvirkščiai perpaišomas ant audeklo. O tuomet darbo imasi audėjai“, – aiškino J.Jakutis.
Dažniausi įmonės klientai – interjero dizaineriai, yra ir gaminiais besidominčių architektų. Kadangi užsakovų norai skiriasi, kilimų surišama ir iš pigesnių – vilnonių ar bambukinių verpalų, ir net tokio dydžio, kurie užkloja 30 kvadratinių metrų ploto grindis.
Kiek kainuoja tokie kilimai? Nelygu tankis, raštas ir darbo laikas, už kvadratinį metrą užsakovai turi mokėti nuo 220 iki 400 eurų, ir tai – be pridėtinės vertės mokesčio, kuris kainą dar kilstelėti penktadaliu.
Gabena ir į užsienio šalis
Įmonėje dirba kilimų dizainerės Sandra Sarapinienė ir Agnė Kišonaitė. Joms tenka bendradarbiauti tiek su interjero dekoruotoja Indra Marcinkevičiene, tiek su kitais menininkais.
Dizaineriai nukanka pas klientus į namus ir kuria kilimus, pritaikydami juos individualiam interjerui.
Pavyzdžiui, „Pluošto linijos“ audėjai yra surišę kilimų, kurių raštas toks pat, kaip sienoms skirtų apmušalų, tik ornamentai stambesni.
Įmonės gaminiai jau keliauja į užsienį. A.Kišonaitės pagal individualius užsakymus sukurti kilimai buvo išgabenti į Šveicariją, o I.Marcinkevičienės – į Daniją ir Norvegiją.
„Jau būta kalbų ir su norvegais, ir su švedais jau deramės. Norėtųsi pakliūti į viešbučių rinką, nes tai suteiktų galimybę gauti nemenkų užsakymų.
Pavyzdžiui, iš vilnos danai jau riša kilimus kruizinių laivų kajutėms. Kodėl ir mums to nepadarius?“ – ateities planais dalijosi J.Jakutis.
