„Parduokit man šitą – raudoną namelį“, – štai kokį belgo prašymą išgirdo moteris. Jai tai buvo nemenkas komplimentas. Jei jau nakvynė patiko užsieniečiams, ko dar norėti?
Tačiau ką belgas tokiose tolybėse veiktų su namu, pakabintu ant Šventosios upės šlaito? Be to, G.Mileikaitę nuo pagundos apsaugojo ir stiprus priešnuodis. Juk pardavus raudoną namelį būtų „atkąstas“ ir gabalėlis Lietuvos.
Iškėlė trispalvę
Kaip atkreipti poilsiautojų dėmesį? Kaimo turizmo sodybų šeimininkai tam pasitelkia kūrybą. Ir svečiai užkimba, net jei tai – patriotizmu dvelkianti idėja.
„Daugybė kaimo turizmo sodybų iškelia stiebus su Lietuvos vėliava. Pamaniau, kad tai – per daug įprasta. Todėl iškėliau savitą trispalvę. Ją mano visi, kurie plaukia baidarėmis Šventosios upe. Tai ant šlaito pakibę geltonos, žalios ir raudonos spalvos svečių nameliai“, – originalia idėja pasidalino G.Mileikaitė.
Ji – ypač kūrybinga. Tai buvusi muzikos mokytoja, kurią dainavimo pamokas iškeisti į verslą privertė balso pokyčiai. Tačiau neprivartė išsižadėti kūrybos. Ir moteris vieną veiklą pamažu pakeitė kita.
„Esu spalvų žmogus. Ir spalvoti nameliai sodyboje – mylimiausi mano kūriniai, todėl jie turi ir pavadinimus. Geltonas namelis yra „Svajonių“, žaliasis – „Vielties“, raudonasis – „Meilės“. Spėkit, kuris populiariausias?“ – į G.Mileikaitės klausimą atsakymas juk pats peršasi. Juk ne svajos, o raudonasis namelis galvą apsuko ir užsimiegojusiam belgui.
Šiltos namelių spalvos yra įsiskverbusios ir į jų interjerą. Jei jau dviejų žmonių nakvynei skirtas pastatas geltonas, tai jame geltona viskas: rankšluosčiai, virdulys, pjaustymo lentelės, šviestuvai, virtuvėlės baldai, servetėlės, žvakidės, ir šiukšliadėžės – taip pat.
Tad jei koks nors pažįstamas buities prekių parduotuvėje pamato šią moterį į krepšį bekraunančią ką nors geltona, žalia ar raudona, jam nė nereikia aiškinti, kur visa tai atsidurs.
Sąsajos su Vokietija „Esu apgavikė, – klastingai šyptelėjo moteris. – Visi tie, kurie sodybą pasiekia keliu, galvoja, kad pavaikštinės po lygumą. Bet pasiekia trispalvės namelius atsiduria lyg penktame daugiabučio aukšte. Nes upės šlaitas, ties kurio pastatyti nameliai, yra nepaprastai aukštas“.
Tarp tų romaniškųjų statinių lyg spirginys bulvių košėje stūksto kubilas „Dviems“ – ties tuo pačiu žudikišku šlaitu. Apsvaigęs iš laimės dažnas, kūliavirščiais nusiritęs, pūkštelėtų į upę, jei ne aukštoka kubilą juosianti tvora.
Kaimo turizmo sodyba – vienos G.Mineikaitės rūpestis. Sezonui atlėgus ji trumpam išvažiuoja pas šeimą į Vokietiją, kur su dukromis Gabriele bei Gloria gyvena jos vyras Gintautas Gudas. Šeima ten atsidūrė neatsitiktinai – išsikėlė tam, kad kalboms itin gabios mergaitės galėtų išmokti jų kuo daugiau ir kuo geriau, bet neprarastų lietuviškumo.
„Kai mano dukros išvyko mokytis į Vokietiją, gerklę pjaustė ilgesys. Bet tai privertė suvokti ir tai, kad esu patriotė. Kaip išreikšti tai, ką jauti? Simboliais. Taip ir gimė mintis pastatyti lietuviškos vėliavos spalvų namelius“, – kalbėjo G.Mileikaitė.
Tuo tarpu namo atostogų parlekiančios mergaitės toliau mėto motinai idėjas. Pavyzdžiui, kodėl greta geltonojo statinio nepastačius dar poros namukų – dar vieno raudono ir juodo? Jei jau tenka mokytis Vokietijoje, tai „teplazda“ jos vėliava ir ties Šventąja.
Juolab kad patys vokiečiai sodyboje „Geras“ yra gana dažni svečiai. Vieni ją atrado patys – plaukdami Šventąja stabtelėjo, kai ant šlaito pamatė besiūbuojantį geltoną hamaką. Užsiropštė aukštyn, ir buvo priimti nakvynės. Maža to, buvo pavaišinti namine duonos gira ir dar lauktuvių gavo pačios šeimininkės virtos mėlynių uogienės.
Kiti prisikasė iki sodybos per užsakymų sistemą „booking.com“, – neatsispyrė spalvotajai pagundai „Jau turiu užsakymą dviem vokiečių turistų grupėms apgyvendinti, kiekvienoje – po 20 žmonių. Ir tas užsieniečių ratas vis dar plečiasi. Taip jau yra: geriausia žinia yra ta, kuri sklinda iš lūpų į lūpas“, – auksinę „reklamos“ taisyklę priminė sodybos šeimininkė. Poilsio kaina dviem sodyboje sukasi apie 70 eurų parai. Nuolaidos? Jos suteikiamos atsižvelgiant į metų laiką bei poilsio laiką.
Tvarka – lyg užkratas
Kaimo turizmo sodybą G. Mineikaitė „subudavojo“ plyname lauke – atsikėlusi tėvų žemę į tą vietą, kuri, nors iš apleista, sužadino įžvalgą, kad joje galima sukurti kažką nuostabaus.
„Sovietmečiu žmonės čia augino kukurūzus ir... akmenis. Daugybę jų, milžiniškų, surinkome šioje teritorijoje. Jie tapo ekspozicija miškelyje, nes reikia svečiams parodyt ir ketvirtos eilės Puntuko pusbrolį“, – intrigą surezgė pašnekovė.
Vis dėlto kaimo turizmo sodybos, anot G.Mileikaitės, priverčia visus, greta gyvenančius pasitempti. Visas kaimas pradeda dažyti langines, duris, namus, pjauti žolę.
„Poilsiui skirtos sodybos neduoda didelės pridėtinės vertės – jos nesukuria daug darbo vietų. Bet socialinis poveikis tai teritorijai yra didelis – grožis yra užkrečiamas.
Be to, kaimo žmonės atranda visokių priežasčių, kurios juos atveda pas šeimininkus. Tai vienam prireikia karučio pasiskolint, kitas prašo žolę nupjauti ar ko nors pasiklausti. Taip atsiranda bendrystė“, -- paaiškino „Geras“ šeimininkė.
