J.Asadauskaitė prieš keturiolika metų į Vilniuje, Rinktinės gatvėje, esančią „Maxima“ parduotuvę dirbti atėjo kaip praktikantė. Tuomet Vilniaus kooperacijos kolegijoje studijavusi mergina manė: tris mėnesius padirbės, užsidirbs pinigų ir grįš ramiai studijuoti toliau.
Į kolegiją, atėjus rugsėjui, ji grįžo. Tačiau iš „Maxima“ parduotuvės neišėjo. Per tą laiką ji įveikė visus karjeros laiptelius ir dabar vadovauja jau trečiai parduotuvei.
„Neplanavau tapti direktore. Tad nežinau, kaip bus ateityje. Tačiau aš nededu taško. Jaučiu, tai tikrai nėra pabaiga“, – kas jos laukia ateityje, sakė J.Asadauskaitė.
Pirmoji ir vienintelė darbovietė
Kai ji mokėsi antrajame kurse, į Vilniaus kooperacijos kolegiją atėjo „Maxima“ atstovai ir pasiūlė studentams jų parduotuvėse atlikti praktiką.
„Už mokslą reikėjo mokėti, tad labai norėjosi užsidirbti. Pamaniau, kodėl nepabandžius? Galvojau, padirbėsiu per vasarą“, – kad tuomet nemaniusi likti ilgesniam laikui, pasakojo J.Asadauskaiatė.
2002-ųjų vasarą „Maxima“ parduotuvėje ji pradėjo dirbti kasininke-pardavėja.
Dabar, po keturiolikos metų, J.Asadauskaitė gali pasakyti, kad ši darbovietė jai pirmoji ir kol kas vienintelė.
Prekybos mokėsi iš tėvų
Būdama dar studentė, J.Asadauskaitė žinojo, kad nori sieti savo ateitį su prekyba. Ne šiaip sau: dar paauglė ji matė, kaip dirba Alytaus rajone parduotuvę turėję tėvai. „Pradėjau dirbti mokomajame padalinyje. Manęs iš pradžių neleido į kasą, mokė dirbti. Tekdavo daug suktis salėje – dėlioti prekes, įsiminti, kas kur yra, taip pat stebėti, kaip kasoje dirba patyrusi kolegė.
Labai veržiausi kuo greičiau sėsti į kasą. Po mėnesio man leido tai daryti. Prabėgus tiek metų, miglotai prisimenu pirmąją darbo dieną, tačiau gerai pamenu, kad visuomet stengiausi viską padaryti kuo geriau“, – pasakojo J.Asadauskaitė.
Labiausiai ją gąsdindavo kuo nors nepatenkinti pirkėjai. Tačiau ir tuomet, ir dabar jai gerai sekasi spręsti sudėtingas situacijas.
„Esu nekonfliktiškas žmogus. O tai svarbu dirbant bet kuo – tiek kasininke, tiek direktore“, – įsitikinusi J.Asadauskaitė.
Pastebėjo gabią darbuotoją
Pasibaigus vasarai, ji nebenorėjo palikti darbo vietos: patiko ir dirbti, ir užsidirbti.
„Kolegija palaikė studentus, kurie dirba, tad galėjau suderinti darbą ir mokslus. Taip elgėsi ir daugiau mano bendramokslių.
Trečiąjį kursą baigiau dirbdama“, – pasakojo J.Asadauskaitė.
Gavusi diplomą ji liko parduotuvėje. Dar kelerius metus mergina dirbo kasininke-pardavėja, vėliau jai buvo patikėtas pieno skyrius – tapus salės darbuotoja, teko jame šeimininkauti lyg namie: pasirūpinti, kad šaldytuvuose nestigtų prekių, tikrinti, kad produktų galiojimo laikas nebūtų pasibaigęs.
„Ta parduotuvė, kurioje dirbau, buvo maža. Dirbome ten kaip šeima“, – pasakojo J.Asadauskaitė.
Netrukus ji sulaukė naujo pasiūlymo – tapti vyriausiąja kasininke. Atsakomybės našta dar labiau išaugo: teko organizuoti visų kasininkų darbą, taip pat pasirūpinti inkasavimu.
„Ir pačiai tekdavo į kasą sėsti. Taip pat padėti pamainos viršininkei“, – pasakojo „Maxima“ tinklo atstovė.
Sulaukė naujo iššūkio
Po dvejų metų parduotuvės vadovė, atsiradus laisvai vietai, nutarė entuziastingai jaunajai darbuotojai nutiesti kelią aukščiau: J.Asadauskaitė tapo pamainos viršininke.
„Toje pačioje parduotuvėje dirbau septynerius metus. Joje dirbant kas dvejus trejus metus vis keisdavosi mano pareigos. Atrodytų, viskas klostėsi lengvai. Būdavo, pagalvoju: norėčiau ko nors nauja, netrukus ir sulaukdavau pasiūlymo imtis naujų pareigų.
Gal likimas? O gal tai, kad nuolat imdavausi to, ką pasiūlydavo ar paprašydavo. Visuomet išmokdavau to, kas nauja“ – šypsojosi moteris.
Vieną dieną ji sulaukė ir to, ko visiškai nesitikėjo, – pasiūlymo tapti direktore. J.Asadauskaitė ėmė vadovauti Vilniaus Pelesos gatvėje esančiai „Maxima“ parduotuvei. Po dvejų metų vėl laukė pokytis – direktorė buvo perkelta į didesnę parduotuvę Bazilijonų gatvėje.
Pastaruosius kelerius metus ji dirba Vilniaus Ulonų galvėje esančioje parduotuvėje, įsikūrusioje biurų pastate. Dienos metu čia daugiausia atskuba aplinkinių įstaigų darbuotojai nusipirkti ko nors pietums. Vakarais pirkti ateina po darbo namo grįžę šio Vilniaus rajono gyventojai.
Tai, ko išmoko, nepamiršo
„Esu perėjusi visus etapus. Tapus direktore, iš pradžių buvo baisu. Juk buvau jauniausia direktorė „Maxima“ tinkle, teko vadovauti už save vyresniems darbuotojams. Tačiau jie mane priėmė šiltai. Nors mūsų amžius skyrėsi, gerbė mane.
Šis darbas – didelė atsakomybė, juk turiu rūpintis visu kolektyvu ir būti už juos atsakinga“, – pasakojo J.Asadauskaitė.
Kasininkės vietoje, nuo kurios pradėjo, paskutinį kartą ji sėdėjo prieš septynerius metus. Tačiau dabar direktorės pareigas einanti moteris tikra, kad jei tektų vėl sėsti į kasą, tikrai susidorotų su šia užduotimi: „Prisimenu prekių kodus. Darydama užsakymus vis pasikartoju juos. Kartais pasakau ir kasininkams.“
