Jei dažniau apsilankote Vilniaus „Akropolyje“ įsikūrusioje „Maximoje“, Audronę, ko gero, pažįstate. Pirmiausia į akis krenta jos išvaizda – ryškus akių apvedimas ir įstabios šukuosenos. Daugybė kasyčių, supintų, sukeltų ar suveltų – kasdien moteris puošiasi vis kitaip.
Stebina šukuosena
„Esu Audronė, dirbu „Maximoje“, prekybos srityje esu nuo 2005 m. Turiu didelę patirtį, moku bendrauti su žmonėmis, suprasti, parduoti prekę. Dirbu nuoširdžiai, žmonės manimi didžiuojasi, sulaukiu daug pagyrimų ir komplimentų, žmonės patenkinti mano aptarnavimu, nes esu šauni ir geriausia kasininkė“, – linksmai čiauška A.Katinienė.
Net nespėjus paklausti, ji pati užbėga klausimui už akių: „Ne, kirpėjos neturiu. Esu pati sau kirpėja, sugebu ir moku pati rūpinti savo stiliumi, jį koreguoti. Nieko nekopijuoju ir nenoriu kopijuoti.“
Atrodo, kad šios kasininkės rytas turėtų prasidėti labai anksti – šukuosenoms, kuriomis ji puošiasi, atrodutų, reikia daug laiko ir pastangų. Bet, pasirodo, labiau reikia geros nuotaikos. „Be muzikos negaliu gyventi, tad ji rytais būtinai turi skambėti. O toliau – 10-20 minučių, ir šukuosena baigta. Susikuriu mintyse, ką norėčiau šiandien daryti, ir sugebu greitai susiruošti“, – pasakoja A.Katinienė.
Moteris teigia, kad rytų, kai nesinori puoštis, jai nebūna: į darbą – kaip į šventę. „Man patinka šukuosenos, patinka, kai žmonės džiaugiasi. Šypsena nieko nekainuoja, o visa kita – kainuoja“, – čiauška ji.
Dėmesys džiugina
Dėmesio iš pirkėjų Audronė sulaukia nuolat – žmonės ją giria, vyrukai kviečia kavos ar bando įbrukti savo telefono numerį. Moterį atpažįsta ir gatvėje – kalbina troleibusuose, žarsto komplimentus.
Audronė pastebi, kad prie jos kasos „Maximoje“ dažnai nusidriekia ilgesnės eilės, nei prie kitų pardavėjų. „Būna, ateina žmonės ir ieško per visas kasas, klausia kur aš esu. O man juk išeiginės būna“, – juokiasi.
Kartais Audronę lygina su Inga Valinskiene, o atsiranda ir tokių, kurie norėtų, kad ir jų plaukus šventei supintų ši kasininkė. „Bet nesu baigusi mokslų, susijusių su šukuosenomis, tik vaikystėje draugėms pindavau kasas“, – sakė ji.
„Žmonės sako: „Jūs mokate parduoti“. Jei nemokėčiau, čia nedirbčiau“, – užtikrinta A.Katinienė.
Ne tik išvaizda
Audronė išsiskiria ne tik savo išvaizda, bet ir puikia nuotaika, kuri ją lydį kasdien.
Kasininkė visuomet stengiasi pašnekinti pirkėjus, juos pradžiuginti, padėti: „Jei matau, kad prie kasos ateina koks senyvas ar neįgalus žmogus, visuomet jiems padedu, sudedu prekes į maišelius.“
Audronė džiaugiasi, kad pirkėjai tai pastebi ir vertina: „Labai malonu, kai žmonės ateina ir pasako, kad pasiilgo, ar kokį kitą komplimentą. Ačiū jiems už tai.“
Į savo darbą Audronė žiūri rimtai – tai ne tik prekių skenavimas. Įsiūlyti loterijos bilietą jai – vieni juokai. „Pirkėjai sako, jei jūs savo rankomis ištrauksite bilietėlį, tai tikrai imsime“, – juokiasi ji.
Neseniai „Maxima“ pradėjo klientams siūlyti įsigyti apyrankes, skirtas palaikyti Rūtą Meilutytę. Jas pirkėjams kasdien siūlydavo vis kita pardavėja. Audronė jų pardavė daugiausia.
„Laimėjau lagaminą, tortą ir vadovės pasveikinimą. Buvo labai smagu, tortu visą kolektyvą pavaišinau. Juk vienas už visus ir visi už vieną“, – džiaugėsi A.Katinienė.
Meniška siela
Audronei, kuriant savo išskirtinį stilių, nereikia nei vartyti žurnalų, nei stebėti mados šou – viską moteris sugalvoja pati.
Šiauliuose A.Katinienė baigė dailės mokyklą ir visuomet domėjosi tapybą. „Mokykloje dalyvavau įvairiose parodose, mano piešinius siuntė į užsienį, manau, kad tikrai jaučiu piešinius, spalvas“, – kad turinti menišką sielą, neslėpė ji.
Dėl to ir idėjų Audronei niekad nepritrūksta. Geros nuotaikos – taip pat. Atrodo, kad kažkokio šypsenos recepto ieškoti jai ir nereikia – viskas ateina savaime.
„Kiekvieną dieną vis kitaip, į darbą kaip į šventę – juk mūsų dienos kaip šventės. Reikia tik noro turėti, nori dirbti, pasidaryti kažką. Jei tingėsi nieko gero nebus – svarbiausia noras“, – geros savijautos receptu dalijasi A.Katinienė
