Lietuvoje skrydžių vadovais tampama po penkerių metų vientisinių skrydžių valdymo magistrantūros studijų Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos institute ir 3–6 mėnesių stažuotės darbo vietoje.
Tik 18 studentų
Šios išskirtinės profesijos specialistai dirba valstybės įmonėje „Oro navigacija“, kuri vienintelė Lietuvoje teikia oro eismo, tarp jų ir skrydžių valdymo paslaugas. „Oro navigacijoje“ dirba 92 skrydžių vadovai, iš jų – 24 moterys.
Įgiję aukštąjį aviacinį išsilavinimą absolventai yra geidžiami specialistai ir kitose su aviacija susijusiose įmonėse bei įstaigose: Civilinės aviacijos administracijoje, Susisiekimo ministerijoje, Karinėse oro pajėgose, Krašto apsaugos ministerijoje. Be to, įgyta skrydžių vadovo licencija leidžia šiems specialistams pretenduoti į skrydžių vadovo darbą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio valstybėse.
VĮ „Oro navigacija“ Strateginės plėtros direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Kondroška pasakojo, kad šiemet Lietuvoje į skrydžių valdymo specialybės studijas priimti 18 studentų – beveik trečdaliu daugiau negu 2013 metais. Apytikriai iš daugiau nei pusės priimtųjų išugdomi skrydžių valdymo specialistai, kiti įsilieja į aviacijos industrijos darbo rinką.
Artimiausioje ateityje VGTU planuoja pradėti šiuos specialistus rengti studentus priimant ir iš kitų regionų (pavyzdžiui, Azijos, Artimųjų Rytų ir pan.).
„Dangus virš mūsų knibždėte knibžda lėktuvų ir kitų skraidymo aparatų, tiek civilinių, tiek ir karinių. Skrydžių vadovai, kaip eismo reguliuotojai gatvėje, užtikrina, kad visa ši sudėtinga sistema funkcionuotų saugiai ir efektyviai.
Jie koordinuoja ir valdo orlaivių judėjimą ore ir ant žemės, nustato saugų atstumą tarp skrendančių lėktuvų, atsako už saugių maršrutų parinkimą ir skrydžių koordinavimą, informuoja apie skrydžio sąlygas, o galutinius sprendimus priima orlaivių pilotai“, – koks atsakingas ir sudėtingas šis darbas, pasakojo V.Kondroška.
Sąlyginai yra trys skrydžių vadovų grupės: oro uosto, oro uosto prieigų ir oro erdvės valdymo.
Oro uosto skrydžių vadovai skrydžius valdo konkrečiame oro uoste ir apie jį – tai jie daro iš skrydžių valdymo bokšto. Oro uosto prieigų vadovai koordinuoja skrydžius 50 km spinduliu aplink tam tikrą oro uostą atvykstančius ir išvykstančius lėktuvus.
Erdvės skrydžių vadovai paslaugas teikia daugiausia tranzitu per Lietuvą skrendantiems orlaiviams. Pažymėtina, kad tranzitiniai skrydžiai, kurių daugumos nematome plika akimi nuo žemės, sudaro apie 75-80 proc. visų skrydžių, kuriems paslaugas teikia VĮ „Oro navigacija“. Skrydžių vadovai orlaivius valdo pasitelkdami modernias automatizuotas kompiuterines sistemas, radiolokacines stotis, navigacijos ir ryšio priemones.
Atsakingi už gyvybes
Lietuvoje skrydžių vadovai dirba Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių oro uostuose bei Regiono skrydžių valdymo centre, kuris teikia paslaugas tranzitu skrendantiems orlaiviams.
Visų šių trijų grupių skrydžių vadovų atsakomybė bei techninė valdymo įranga skiriasi. Didžiausia atsakomybė tenka oro erdvės skrydžio vadovams, koordinuojantiems daugelio orlaivių skrydžius intensyvaus eismo zonose. Jie atsakingi už visų jų kontroliuojamoje zonoje skrendančių orlaivių ekipažų narių ir keleivių gyvybes.
Skrydžių vadovai naudojasi kompiuterizuotomis sistemomis: spalvotų monitorių ekranuose stebi erdvinį jų zonoje esančių orlaivių skrydžių vaizdą. Šio tipo skrydžių valdymo sistemos ypač padeda susidarius ekstremalioms situacijoms ir yra saugumo garantas, ypač, kai oro eismas – intensyvus.
Alga menkesnė nei kitur, bet didžiausia Lietuvoje
Uolumas studijų metų ir didžiulė atsakomybė dirbant išskirtinių iššūkių kupiną skrydžių vadovo darbą atsiperka. Lietuvoje skrydžių vadovai uždirba kiek daugiau nei 2,8 tūkst. eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių.
Nors, lyginant su Europos saugios oro navigacijos organizacijos („European Organization for the safety of air navigation“) agentūros „Eurocontrol“ teikiamais duomenimis, tokia alga nesiekia šiai agentūrai priklausančių 41 valstybės vidurkio (3,7 tūkst. eurų). Nacionalinėje Lietuvos darbo rinkoje skrydžių vadovo profesija jau kelerius metus daugiausiai mokamų specialybių sąraše puikuojasi pirmoje eilutėje.
