Interneto prekybos milžinės įkūrėjas atskleidė savo sėkmės receptą

Nei 2014-aisiais, nei užpernai šio 52 metų amerikiečio pirmajame pasaulio turtuolių dešimtuke nebuvo.

Užtat šių metų kovą „Forbes“ paskelbė, kad su 45,2 milijardo dolerių (42,57 mlrd. eurų) jis jau buvo penktas planetos turtingiausiųjų sąraše.

Jam priklauso didžiausiu pasaulio prekybos centru vadinama „Amazon“. Jis valdo ir didžiausią debesų kompiuterijos duomenų saugyklą.

Tačiau to negana – jau seniai J.Bezosas puoselėja svajones apie žmonijos keliones į kosmosą ir turi tam įsteigtą kompaniją „Blue Origin“.

Bet sykiu jis yra ir gana žemiškas – bandydamas išgelbėti „Washington Post“ šį laikraštį interneto pionierius nusipirko.

J.Bezosui trūko svorio, kad būtų priimtas į amerikietiškojo futbolo komandą. Ir netgi jo motina Jackie netikėjo, kad sūnui pasiseks. Bet jau po dviejų savaičių jis buvo komandos kapitonas.

Ne dėl to, kad buvo ypač greitas arba sugebėjo tiksliau mesti kamuolį negu komandos draugai. J.Bezosas tiesiog buvo vienintelis, galėjęs iki smulkmenų įsidėmėti įvairius šio žaidimo variantus.

Dabar buvusiam amerikietiškojo futbolo komandos kapitonui – 52-eji. Jis vis dar lengvasvoris, užtat vadovauja turbūt sparčiausiai besikeičiančiai pasaulio kompanijai.

Verslininko interneto parduotuvėje užsakytas prekes gabena nuosavi robotai, lėktuvai, o netrukus tam bus pasitelktos ir bepilotės skraidyklės.

Įspūdingas pinigų sumas J.Bezosas investuoja į dirbtinio intelekto produktus, kuria televizijos serialus.

Kiti jo lygmens įmonių vadovai laisvalaikiu žaidžia golfą ar kopia į kalnus, o J.Bezoso raketos skrieja į kosmosą, pinigai investuojami į interneto bendroves ar net perkami laikraščiai.

„Amazon“ vadovo sėkmės receptas skamba paprastai – jis dirba pagal planą. Daugelį metų ir net dešimtmečių J.Bezosas atkakliai siekia savo tikslų. Bet pirmiausia – kantriai.

„Kol nauja idėja mūsų bendrovei duoda pelno, praeina 5–7 metai. Aš netgi nežinau kodėl, bet dažniausiai yra taip“, – kalbėjo „Amazon“ įkūrėjas.

Jis nesileidžia niekieno įkalbamas – net biržos specialistų, kurie visuomet mano, kad viską išmano geriau. Iš pradžių stengėsi atkalbėti J.Bezosą nuo jo pasirinktos finansavimo strategijos pasitelkti neišmokėtą pelną, o vėliau nesuprato, kodėl jis pasirinko debesų kompiuteriją.

Dabar tai yra koncerno stuburas: „Amazon“ dalis pasaulio debesų kompiuterijos rinkoje sudaro 45 proc. ir yra labai pelninga.

Gautus pinigus J.Bezosas investuoja į tolesnę savo prekybos internetu verslo plėtrą, stengdamasis kuo toliau pabėgti nuo konkurentų.

Tik pabaigos nematyti. Verslininkas vieną po kito stato logistikos centrus, todėl beveik pusę JAV gyventojų jau gali aptarnauti per pusę valandos.

B.Bezoso tikslas visur toks pat: prekių tiekimas tą pačią dieną, jei įmanoma – per valandą.

Klientams net nebereikia prekių užsakinėti kompiuteriu.

„Amazon Echo“ – prietaisas, kuris ateityje stovės svetainėje ir tokius nurodymus, pavyzdžiui, kaip „Nupirk kavos“, tiesiog pavers užsakymu.

Netrukus „Echo“ bus pardavinėjamas ir Europoje. Tai kol kas eksperimentas. Ir tai jau nieko nestebina – J.Bezosas šmaikščiai vadinamas pasaulio čempionu eksperimentavimo srityje.

„Bandėme sumažinti eksperimentų išlaidas, kad galėtume jų daugiau atlikti.

Tačiau tas, kuris kasdien atlieka tūkstančius, o ne šimtą eksperimentų, gali smarkiai padidinti inovacijų skaičių“, – išdavė verslininkas vieną savo sėkmės paslapčių.

Kartais eksperimentai nepasiteisina. Antai išmaniojo telefono „Fire“ niekas nepirko, bet tai neišmušė J.Bezoso iš vėžių.

Pasak jo, nesėkmės yra verslo palydovės.

„Kompanija „Amazon“ – tai ir milijardai prarastų dolerių. Bet mano darbas turi padrąsinti žmones nebijoti iššūkių.

Kai įsisuki į rizikingas lenktynes, turi eksperimentuoti, nors tai gali baigtis nesėkme“, – aiškina keturių vaikų tėvas ir rašytojos McKenzie Bezos sutuoktinis.

Kad verslininkui patinka rizikuoti, paaiškėjo 1994-aisiais, kai jis kūrė „Amazon“. Tuo metu 30-metis J.Bezosas dirbo Volstrite, investiciniame banke užėmė aukštas pareigas.

Bet kartą perskaitė straipsnį, kuris pranašavo internetui 2300 proc. augimą per metus. Šis skaičius J.Bezosui nedavė ramybės.

„Ar sulaukęs 80 metų apgailestausiu, kad palikau Volstritą? Ne. Tačiau ar gailėsiuosi nebūdamas ten, kai prasidės interneto bumas? Taip“, – tuomet svarstė J.Bezosas.

Ant popieriaus lapo jis surašė 20 gaminių, kuriuos gal pavyktų parduoti internetu. J.Bezosas pasirinko knygas – mat jų buvo tiek daug, kad joks knygynas negalėjo visų jų sutalpinti.

Duomenų banką J.Bezosas sukūrė garaže Siatle. Ironiška, bet su tiekėjais derėjosi „Barnes and Noble“ knygyne – pas vienus didžiausių savo konkurentų.

1995 metų liepą J.Bezoso pavadintas „Didžiausias Žemės rutulio knygynas“ atsirado internete. Vėliau – ir svajonė apie didžiausią planetos prekybos centrą.

Pirmasis tikslas pasiektas, antrasis iš esmės – irgi. Dabar internete „Amazon“ klientai gauna viską, nes J.Bezosas leidžia ir kitiems prekybininkams pardavinėti savo „turgavietėje“.

„Jei už tarpininkavimą iš prekybininkų gauti pinigai atitinka mūsų pelno maržą, tuomet viskas puiku“, – aiškino J.Bezosas.

Bendrovės konkurentai liko it musę kandę. Antai jau ir Vokietijoje maždaug pusė prekybos internetu apyvartos tenka amerikiečių „Amazon“.

Nors kitur galima rasti ir pigesnių prekių, susikūrė milžiniškas ištikimų „Amazon“ klientų, kuriems tai jau nebesvarbu, ratas.

Ši bendruomenė labai patenkinta savo virtualiuoju prekybos centru.

Klientus padaryti laimingus – toks J.Bezoso tikslas, svarbi jo filosofijos dalis ir ilgalaikės sėkmės pagrindas.

Ir būtent dėl to „Amazon“ turi tapti palankiausia pasaulio bendrove su tinkamomis kainomis, dideliu pasirinkimu, greitu tiekimu, maloniu prekių pakeitimu ir geru aptarnavimu.

Kai prieš Kalėdas pasipylė skundai, kad karštoji telefono linija prastai veikia, J.Bezosas už tai atsakingo pavaldinio paklausė, ar ilgai tenka laukti klientui. „Daugių daugiausia minutę“, – atsakė tarnautojas.

Kompanijos įkūrėjas griebė telefoną, bet buvo priverstas laukti ne vieną minutę.

Pavaldiniui buvo parodytos durys.

 („Focus.de“, LR)