Su „Tereko“ produkcija vartotojai susiduria kasdien pirkdami buitinės chemijos priemones, įvairius gėrimus, maisto produktus ir maistinę žaliavą, kuri pilstoma į plastikinę tarą.
Kretingoje pagamintą plastiko tarą naudoja ne tik Lietuvos maisto perdirbimo pramonės įmonės – ji eksportuojama į Latviją, Estiją ir Skandinavijos šalis. Iš viso įmonė per mėnesį pagamina iki 8 mln. vienetų įvairios taros.
Į Ameriką nugabeno mašiną
Tačiau Kretingoje surenkamos ir taros gamybos mašinos, iš kurių įmonė gauna apie pusę pajamų. Nuo 100 iki 500 tūkst. eurų kainuojantys įrenginiai jau parduodami Europoje ir net Australijoje, o nuo šio rudens – ir JAV.
„Vos per 8 minutes mūsų mašinose galima pakeisti taros formą. Kitų gamintojų įrenginiuose tai gali užtrukti net iki dviejų valandų. Be to, derinant įrangą iš pradžių paprastai išleidžiama brokuota produkcija“, – pasakojo „Tereko“ direktorius Gintautas Maksvytis.
Rugsėjo pabaigoje į Las Vegase vykusią tarptautinę parodą savo mašiną atsivežę kretingiškiai surengė tikrą pasirodymą. „Mūsų konkurentai nesivargino, su savimi pasiėmė tik lankstinukų ir apsiribojo pasakojimais.
O mes parodos lankytojams, kurių didžioji dalis buvo plastikinės taros gamintojai, pademonstravome, kaip veikia mūsų mašina“, – pasakojo G.Maksvytis.
Lietuviai nustebino žiūrovus
Parodžius, kaip gaminamos kelių litrų plastikinės talpyklos, mašinoje buvo pakeista visiškai kitokia – gerokai mažesnės talpos forma.
Spartos nustebintų žiūrovų lietuviai paklausė, kiek pradėjus naujos produkcijos gamybą mašina išleis brokuotų talpyklų.
„Standartai numato iki šimto“, – šūktelėjo vienas. Kitas, įtardamas, kad juos ketinama nustebinti nedideliu kiekiu broko, numatė 50 pirmųjų blogų talpyklų.
Bet pakeitus formą mašina jau pirmąjį butelį išliejo kokybišką – be pasitaikančių skylučių dugne, be plastiko suplonėjimų ir spalvos pasikeitimo.
Tai išvydę dviejų kompanijų atstovai iš karto nupirko tris „Tereko“ mašinas. Kretingiškiams neteko į Lietuvą parsigabenti net ir įrenginio pavyzdžio.
Vienas amerikiečių verslininkas pasakojo sulaukęs didelio įvairaus dizaino plastikinės taros užsakymo, tačiau su turimais kinų įrenginiais jo nesiryžo atlikti.
Nusipirkęs dvi lietuvių pagamintas mašinas jis iš karto patvirtino sandorį su užsakovais.
Tobulino, kol pagamino savo
G.Maksvytis pasakojo, jog plastiko taros gamybą įmonė „Terekas“ 1994 metais pradėjo vokiškais įrenginiais.
„Vėliau patys pradėjome taisyti pastebėtus jos trūkumus ir po poros metų supratome, jog mūsų mašinos visiškai nutolo nuo originalo“, – teigė įmonės vadovas.
Prieš 20 metų „Terekas“ plastiko tarą gamino jau pačių sukonstruotais ir surinktais įrenginiais.
Per tą laiką jie buvo tobulinami, šiandien kai kurie modeliai per vieną valandą gali pagaminti net iki 9 tūkst. plastikinių butelių.
Bet gamybos sparta nėra pagrindinis dalykas. Anot G.Maksvyčio, svarbiausia – sugebėjimas mašiną greitai pritaikyti kitų formų produkcijos gamybai ir taros kokybė.
Be to, „Terekas“ į savo įrenginius įdiegė pačių pagamintą kiaurų butelių detektorių, kuris brokuotą produkciją nustato vykstant gamybos procesui.
Net ir stiklainiai – jau plastikiniai
„Terekas“ neseniai nustebino ir naujausiu savo gaminiu – įvairių stiklainių formos plastiko tara, kuria jau susidomėjo Lietuvos maisto perdirbėjai.
Ji ypatinga tuo, kad turi standartiniams užsukamiems aliumininiams dangteliams pritaikytus sriegius. Tokios talpyklos nedūžta, dėl jų mažėja logistikos išlaidos.
„Apskaičiuota, kad autotreileriu gabenant krovinį gamintojo produkcija sveria tiktai apie 60 proc. Likusį svorį sudaro stiklinė tara. Ją pakeitus plastikine, į tą patį autotreilerį būtų galima pakrauti 90 procentų produkcijos“, – apie plastikinių „stiklainių“ privalumus kalbėjo G.Maksvytis.
