Pieno ūkiai Lietuvoje traukiasi, bet kai kas vos spėja spausti sūrius

 

Iš dvare gautų žaliavų gaminami įvairūs maisto produktai, pavyzdžiui, kepami kepiniai su varške.   <br>A.Srėbalienės nuotr. 
Iš dvare gautų žaliavų gaminami įvairūs maisto produktai, pavyzdžiui, kepami kepiniai su varške.   <br>A.Srėbalienės nuotr. 
 Pasak J.Dalio, dvaras žaliavų neparduoda: iš to, kas dvare užauginama, gaminami įvairūs maisto produktai. <br>A.Srėbalienės nuotr. 
 Pasak J.Dalio, dvaras žaliavų neparduoda: iš to, kas dvare užauginama, gaminami įvairūs maisto produktai. <br>A.Srėbalienės nuotr. 
 Dvaro karvidės.  <br>A.Srėbalienės nuotr. 
 Dvaro karvidės.  <br>A.Srėbalienės nuotr. 
 Ilzenbergo dvaro ūkyje pagaminti pieno produktai.
 Ilzenbergo dvaro ūkyje pagaminti pieno produktai.
 Ilzenbergo dvaro ūkyje pagaminti pieno produktai.
 Ilzenbergo dvaro ūkyje pagaminti pieno produktai.
 Ilzenbergo dvaro ūkyje pagaminti pieno produktai.
 Ilzenbergo dvaro ūkyje pagaminti pieno produktai.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Oct 29, 2017, 12:22 PM

Ilgai mažėjusios pieno supirkimo kainos Lietuvoje beveik išguldė smulkiuosius pieno ūkius. Tačiau tai dar nereiškia, kad auginti pieninius galvijus ir gaminti pieno produktus Lietuvoje – neverta.

Rokiškio rajone įsikūrusiame Ilzenbergo dvare pieno produktų gamybos rodikliai stiebiasi aukštyn. Kodėl? „Galutinė gamyba ir sveikatai naudingų produktų poreikis – štai kas lemia paklausą“, – sakė Ilzenbergo dvaro ūkio valdytojas Jonas Dalis. 

Rinkoje jau keletą metų mažėja pieno ūkių. Tą lėmė ilgą laiką vyravusios nepalankios pieno supirkimo kainos, todėl mažesnį galvijų kiekį turintys ūkininkai šiuos po truputį išpardavė. Gyvulių ilgainiui atsisakė ir po vieną kitą karvę turintys kaimo gyventojai. Nes nusipirkti pieno jiems yra pigiau, nei išlaikyti galvijus. 

Pieno ūkių mažėja ir dėl ūkininkų amžiaus – senyviems žmonėms sunkiau pasirūpinti gyvuliais.

Smulkieji neturi galios

Lietuvos pieno ūkio dramos priežastis – tai, kad pieno gamyba ir perdirbimas sutelktas vos keliose  rankose.

„Nors pieno gamintojų yra daug, ūkius gramzdina keli didieji perdirbėjai ir prekybos tinklai: jie diktuoja supirkimo kainas, o pavieniai ūkiai neturi reikalingo „svorio“. Rimtos atsvaros didiesiems pieno perdirbėjams kol kas nėra, bet gerų ženklų – vis daugiau“, – įsitikinęs J. Dalis.

Per pastaruosius kelerius metus šalyje geriau gyveno nebent daugiau nei 100 melžiamų karvių laikantys ūkininkai bei tie, kurie patys ėmėsi gamybos. Tarp jų  – ir nuo 2015 m. veikiantis Ilzenbergo dvaro pieno ūkis, kuriame pienas nėra perparduodamas supirkėjams, o produktai gaminami čia pat, dvare.

Uždara gamyba – savi iššūkiai

Ilzenbergo ūkyje auginami 55 mėsiniai galvijai ir 64 karvės. Vidutiniai pieno primilžiai siekia per 3500 l per savaitę arba apie 15 tonų per mėnesį.

Iš šio kiekio pagaminama apie 1500 sūrių, 400 l jogurto, 400 l rūgpienio, 500 kg varškės ir kitų pieno produktų.

„Tokį ūkį išlaikyti nėra lengva. Ypač sunku buvo šiais metais, kai Rokiškio rajonas dėl per didelio kritulių kiekio buvo paskelbtas stichinės nelaimės zona ir žuvo daug derliaus.

Siekis pateikti vartotojui kokybišką, iš ekologiško pieno, gaminamą produkciją yra neatsiejamas nuo sąmoningo suvokimo,  kad augančią paklausą teks tenkinti plečiant  švarių, bet mažesnio derlingumo pievų bei apdirbamų laukų plotus, kaip ir gaunant mažesnius pieno primilžius“, – pasakojo ūkio valdytojas.

„Ilzenbergo dvaro ir ūkio filosofija nuo pat pradžių paremta noru ne tik primelžti pieno, bet ir gaminti sveikatai palankų aistą.

Mūsų dvaras žaliavų neparduoda, ir tai atitinka lietuviško dvaro sampratą: kas dvare užauginama, iš to ir pagaminami įvairūs maisto produktai“, – komentavo J.Dalis.

Per pastaruosius metus populiariausių dvaro prekių viršūnėje atsidūrė pienas bei rūgpienis, sūriai, grietinė, jogurtas ir varškė. Pasak J.Dalio, už tokius produktus parduotuvėse ar internete mokama panašiai kaip už sertifikuotus ekologinius gaminius. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.