„Manau, kad būtų nuostabu Lietuvos šimtmečio proga tapti pirmąja lietuve šioje ekspedicijoje ir čiuožiant šunų kinkiniais matyti plevėsuojančią Lietuvos vėliavą.
Konkursas yra pasaulinio lygio, tad papasakoti dalyviams ir organizatoriams apie mūsų mažą šalį būtų daugiau nei malonumas“, – kalbėjo A.Rimšaitė.
Kaunietė A.Rimšaitė prieš dvejus metus baigė multimedijos technologijų studijas, o dabar jos siekis – pažinti pasaulį.
„Dabar stengiuosi keliauti ir pažinti pasaulį, kol dar galiu. Ypač traukia kelionės į kalnus. Praėjusią savaitę kaip tik pabaigiau kalnų kelionių technikos ir alpinizmo kursus. Siekiu dar labiau pasinerti į kalnų keliones“, – pasakojo mergina.
26 metų A.Rimšaitės negąsdina tai, kad ekspedicijoje tektų gyventi atšiauriomis sąlygomis ir šunų kinkiniais įveikti didžiulius atstumus. Ji jau yra patyrusi, ką reiškia išgyvenimo sąlygos. Tad nebijo netgi meškų, kurių tektų sutikti Arkties dykumoje.
„Laisvėje gamtoje teko susidurti su juodąja meška, tai buvo visai arti stovyklavietės, gaila, nespėjau atsinešti kameros ir nufotografuoti. Taip pat esu kelyje mačiusi rudąją mešką.
Taigi beliko pamatyti baltąją mešką natūralioje aplinkoje. Tiesą sakant, nei rudoji, nei juodoji meška nėra tokia pavojinga kaip baltoji, tad nežinau kaip arti norėčiau akistatos. Bet pasiruošusi aš viskam“, – šypsodamasi pasakojo mergina.
Ji žino ir ką reiškia stingdantis šaltis.
„Kanadoje šią žiemą, kai jau buvome, atrodytų, visokiausius žiemos nakvynės būdus išbandę, sugalvojome, kad reikia išmėginti nakvynę sniego urve. Ir dviese su draugu kanadiečiu įgyvendinome šią idėją ant vietinio kalno.
Žygis iki tinkamos vietos truko ne daugiau nei valandą, tačiau kasdami užtrukome apie 6 valandas. Draugas dar prieš nakvynės dieną buvo ten nuvykęs ir pasidarbavo apie 3 valandas. Vertėjo, nes buvo viena geriausiu nakvynės vietų gyvenime“, – pasakojo A.Rimšaitė.
Jau 20 metų švedai organizuoja ekspediciją „Fjällräven Polar“, vykstančią gerokai virš Arkties rato. 4 dienas ekspedicijos dalyviai šunų kinkiniais čiuožia 300 km per Arkties dykumą, gyvena palapinėse, įsirengia stovyklavietes, gaminasi maistą, mokosi išgyventi atšiauriomis sąlygomis.
Kiekvienas dalyvis turi šešis Sibiro haskius, kuriais rūpinasi nuo ryto iki vakaro, patys pasiruošia kinkinius.
Kiekvienais metais 20 dalyvių iš viso pasaulio turi galimybę būti dalimi šios ekspedicijos. Per visus 20 metų į ekspediciją nebuvo patekęs nė vienas lietuvis.
Ekspedicija vyks 2018 balandžio 9-14 dienomis.
„Joje dalyvauti gali bet kas. Organizatoriai nori, kad paprasti žmonės turėtų galimybę patirti gyvenimo nuotykį. Taip pat nori, kad ne profesionalai išbandytų jų gaminamą įrangą.
Viso pasaulio dalyviai suskirstyti į 10 kategorijų. Aš dalyvauju „Nordic East“ kategorijoje, į kurią patenka Baltijos šalys, Suomija ir Švedija. Iš kiekvienos kategorijos dalyvauti galimybė suteikiama dviem dalyviams. Pirmasis iš kategorijos patenka žmogus, surinkęs daugiausiai balsų. Dar vieną dalyvį kažkokiu būdu organizatoriai išsirenka patys.
Lietuvos atstovų yra ne vienas, tačiau taip atkakliai nė vienas jų nesistengia patekti. Didžiausią konkurenciją jaučiu iš suomės. Ji užsiregistravusi nuo pat lapkričio 15 dienos ir įprastai rinkusi per dieną šimtą ar porą šimtų balsų staigiai šoktelėjo aukštyn.
Taip aš vis dar esu antroje vietoje, o ji – pirmoje. Tai ne pirma tokia staigmena. Prieš keletą dienų švedų atstovas buvo išsiveržęs į pirmąją vietą. O pirma vieta man buvo ranka pasiekiama“, – apie konkurentus pasakojo A.Rimšaitė.
Lavina kūną ir ugdo ištvermę
Jei pavyktų, tai būtų pirmoji A.Rimšaitės ekspedicija.
„Psichologiškai jaučiuosi pasiruošusi. Ypač daug stiprybės ir psichologinio pasiruošimo įgijau, kai pradėjau kalnuose keliauti ir žygiuoti viena. Fiziškai taip pat jaučiuosi stipri, nes nuolat stengiuosi aktyviai gyventi, sportuoti ir visaip kaip treniruoti kūną bei ištvermę.
Finansiškai šios ekspedicijos sau leisti tikrai negalėčiau, todėl dalyvauju konkurse ir tikiuosi tautiečių palaikymo“, – sakė A.Rimšaitė.
2018 metams ji jau suplanavo leistis į Naująją Zelandiją ir Nepalą.
