Kai atvykau pas Justą į jo tatuiruočių studiją, buvo vėlus vakaras. Tačiau vyras kartu su kolegomis vis dar darbavosi.
Ant vieno kliento rankos buvo matyti ryškus kvapą gniaužiantis spalvotas piešinys, apgobęs petį. Tatuiruočių vyras turėjo ir kitose vietose, todėl buvo aišku viena – jis yra nuolatinis tatuiruočių studijų lankytojas.
Tatuiruočių kainos – įspūdingos
Kiek galima užsidirbti darant tatuiruotes tokiems lankytojams? Justas pasakojo, kad mažiausia kaina gali siekti vos 5 eurus, o didžiausios įvardinti negali – viskas priklauso nuo piešinio dydžio, sudėtingumo, darbo laiko.
„Mes pilnai iš to pragyvename“, – džiaugėsi klaipėdietis, „Bang Bang Tattoo“ tatuiruočių studiją dar 2015 metais įkūręs Vokietijoje, o po metų perkėlęs ją į Klaipėdą.
Tiesa, norintiems pigių tatuiruočių meistras teigė neturintis ko pasiūlyti: „Minimali kaina pas mus – 40 eurų“, – teigė verslininkas.
Už vieną tatuiruotę, darytą užsienio šalyje, Justas yra užsidirbęs ir 900 eurų, bet klientai Lietuvoje tatuiruotėms negaili pakloti kelių tūkstančių eurų – tiesa, į kainą įeina ne vienas piešinys, bet viso kūno tatuiruotės, kurias lankytojai darosi kelių apsilankymų metu.
Prašo ištaisyti broką
Klaipėdietis atviras – į uostamiestyje jo įkurtą tatuiruočių saloną užklystantys klientai neretai maldauja ištaisyti kitų „meistrų“ darbo broką.
Vyras pasakojo, kad sulaukia prašymų ir iš asmenų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, mat kalėjime pasidarytos tatuiruotės – tarytum randai, nuolat primenantys praeities klaidas.
„Mes tatuiruočių nešaliname, nes neturime tam priemonių, o dengiame jas kitomis tatuiruotėmis ant viršaus“, – aiškino jis.
Justas įspėja, kad plintant tatuiruočių madai žmonės dažnai nusvyla nuo nors ir pigias, bet nekokybiškas paslaugas teikiančių specialistų. Kaip nuo to apsisaugoti?
„Labai sunku pasakyti, nes žmogus, kuris nėra susijęs su menu, gali pamatyti nors ir pačią blogiausią tatuiruotę ir pasakyti, kad viskas gerai“, – prakalbo jis.
Tačiau sėkmingą verslą pradėjęs klaipėdietis teigė, kad būdų, kaip išvengti nekokybiškų tatuiruočių, yra.
„Dažniausiai gera studija pati apie save nesigiria“, – įsitikinęs Justas.
Jis aiškino, kad reikėtų mėginti internete panagrinėti nusižiūrėto meistro darbus ir palyginti juos su pripažintų, galbūt net pasaulyje žinomų meistrų kūryba. „Turi būti nuotraukų albumai, atsiliepimai, komentarai“ – paaiškino vyras.
Nepilnamečiams tatuiruočių nedaro
Tačiau geriausias būdas išvengti vėliau nebepatiksiančios tatuiruotės – jos išvis nesidaryti. Dėl šios priežasties Justas be tėvų leidimo nepiešia tatuiruočių nepilnamečiams, nes šie linkę vaikytis mados, o ne ieško, kas jiems išties patinka.
Tiesa, kai kurie jaunuoliai atrodo daug vyresni, nei yra iš tiesų.
„Žmogus būna pas mane 2-3 valandas. Bendraujame. Kartą vieno vaikinuko paklausiau, ką jis veikia gyvenime, o šis atsakė: „Nieko, mokausi 11-oje klasėje“. Tai viskas aišku. Kelio atgal nebėra. Pusė darbo jau padaryta. Ir tada negalima paleisti taip žmogaus – tai blogiau, nei padaryti visą darbą iki galo“, – kuriozinę situaciją juokdamasis prisiminė Justas.
Pirma tatuiruotė tėvams – netikėta
Menininkas pasakojo, kad pats pirmą tatuiruotę pasidarė 16 metų, kai tėvai buvo Turkijoje.
„Tai buvo Salamandra. Tėvai grįžo iš Turkijos. Tai nutiko prieš 14 metų – tuo metu į šį reikalą buvo žiūrima visai kitaip. Mamai pasakiau, tai jos reakcija buvo tokia: „Kaip gražu! Tik tėčiui nesakyk“. O jam pasakiau tada, kai pagavau silpnumo akimirką ir buvo galima pasakyti bet ką – bus atleista. Bandėme su mama pameluoti, kad tai tik laikina tatuiruotė. Tačiau jis pasakė, kad nereikia jo apgaudinėti. Tik prašė daugiau to nedaryti“, – kalbėjo jis.
Tatuiruotėmis klaipėdietis domėjosi jau nuo 14-kos metų ir piešė eskizus.
„Aš mokiausi menų gimnazijoje, kurioje visada piešiau. O tatuiruočių kultūrą stebėjau visada. Man ji buvo įdomi. Lūžio taškas buvo tada, kai iš to ėmiau uždirbti pinigus. Investavau į save ir nusipirkau pirmuosius įrankius. Tuo metu man buvo 19 ar 20 metų“, – prisiminė Justas.
Vyras pasakojo, kad tobulėti pradėjo padedamas kitų tatuiruočių meistrų, kuriuos stebėjo ir iš jų mokėsi.
„Tokių kursų, kaip išmokti daryti tatuiruotes, negali būti. Jie kainuoja didelius pinigus ir yra nieko verti. Išmokyti dirbti su mašinėle – tai tas pats, kas išmokyti vairuoti automobilį: visi jie turi vienodus pedalus, tačiau žmonės vairuoja skirtingai. Čia yra lygiai tas pats.
Iš pradžių mokytis aš mėginau savo jėgomis, tačiau vėliau teko kelis metus pabūti pas meistrą.
Aš iki šiol stebiu kitus meistrus – vykstu į užsienį, mokausi iš kolegų, darausi pas juos tatuiruotes“, – sakė klaipėdietis.
