Vilnietis Žėrūnas Dilka (47 m.) tokius restoranus ant ratų kuria jau dešimtmetį ir neslepia dažnai pakliūnantis į situacijas, kuomet klientus tenka atkalbinėti nuo pačių beprotiškiausių furgonų įrengimo idėjų, pavyzdžiui, pakeliamo jų stogo.
Idėja gimė netikėtai
Su Ž.Dilka susitinkame popiet Lazdynuose įsikūrusiose verslininko dirbtuvėse. Tiesa, garažą, kuriame gimsta maisto furgonėliai, važiuojant pirmą kartą rasti gana sunku, tačiau tai, kad atvažiavome būtent ten, liudija visai šalia dirbtuvių stovintis unikalus juodas „Spyksyool“ automobilis.
Netrukus mus pasitinka ir pats šeimininkas Ž.Dilka, kuris iškart mus vedasi vidun ir rodo naujausius savo darbus. Tiesa, vyras prasitaria, kad prieš įkuriant šią įmonę turėjo visai kitokią veiklą – turėjo savo transporto logistikos kompaniją. Sukliudė į Lietuvą netikėtai atėjusi krizė, todėl ją teko uždaryti.
Vis dėlto tąkart žlugęs senasis verslas pakišo ir naujo verslo idėją. Uždarius įmonę vyrui liko daug automobilių, kuriuos pramonės inžinerijos mokslus pabaigęs verslininkas sugalvojo panaudoti kitaip – juos pjaustyti ir gaminti maisto furgonus. Paklaustas, iš kur jis išmoko tokio amato, verslininkas trauko pečiais: „Pabandžiau, ir tiek“.
Kaina – ne kiekvienam
Nusivedęs prie vieno iš naujausių savo darbų, juodos spalvos autobusiuko, jis atidaro jo duris ir pakviečia užeiti vidun. „Čia darbuosis virtuvės šefas indas, todėl čia įdiegta speciali įranga“, – aiškino jis, rodydamas į specialų maisto ruošimo įrenginį, o išlipęs dar įjungė ir iš po automobilio dugno šviečiantį raudoną LED apšvietimą.
Verslininkas prasitarė, kad šis jo verslas įsivažiavo gana greitai, mat šiais laikais geras žodis iš lūpų į lūpas sklinda greitai. Dabar tai ypač svarbu, mat Lietuvoje – tikras maisto furgonų pirkimo vajus. Įmonė per mėnesį vidutiniškai klientams pagamina du automobilius, o iš viso per dešimtmetį įmonės gyvavimo metų tokių būtų galima suskaičiuoti jau per 100.
Vyras pabrėžė, kad žmonės, norintys turėti savo maisto furgoną, pirmiausia turėtų kreiptis tiesiai į įmonę, kur jiems bus patarta, koks automobilio modelis verslui tiktų geriausiai. Vėliau, kaip aiškina Ž.Dilka, jau bus rengiamas projektas, sąmata bei vizualizacija. Tiesa, maisto furgoną įmonė įrengia ir prekybai paruošia maždaug per mėnesį.
„Žinoma, viskas priklauso nuo techninių sprendimų. Tarkim, kvadratinį automobilį įrengti lengviau nei apvalių formų. Kartą, pamenu, automobilį padarėme ir per 2 savaites“, – pasakoja verslininkas.
Paklaustas apie kainas nesutrinka ir išduoda, kad viskas priklauso nuo to, kiek klientas pasiryžęs investuoti. Vis dėlto vidutiniškai iš paprasto automobilio padaryti maisto furgoną kainuoja apie 10 tūkst. eurų, tačiau į šią kainą neįeina gastrotechnika bei paties automobilio kaina.
Tenka ir atkalbinėti
Nors iš viso gatvėse rieda jau apie 100 vyro rankomis gamintų furgonų, labiausiai Ž.Dilkai įsiminė vintažinis „Citroen hy“ automobilis, gamintas vienam iš Vilniaus restoranų.
„Pats furgonas buvo gal 1973 metų. Senovinis, retro stiliaus. Tiesa, viską perdarėme, liko tik kabina“, – juokėsi vyras.
Kaip jau užiminėme, prie verslininko dirbtuvių taip pat stovi ir juodas įspūdingas „Spyksyool“ autobusas, kuris turi ne ką mažiau įdomią istoriją.
„Prieš pusantrų metų mes jį padarėme vienam klientui, jis atsiskaitė su mumis, tačiau furgono taip ir nepasiėmė. Kalbėjau su klientu, jis prašė, kad pabandyčiau jį parduoti. Šiuo metu jis tapo mūsų vizitine kortele, orientyru į mūsų dirbtuves“, – tarsi pats negalėdamas patikėti atsimena Ž.Dilka.
O štai būna ir taip, kad dirbtuvių šeimininkui susikalbėti su klientais sekasi ne visada, mat kai kurie jų būna kaip reikiant užsispyrę ir pageidauja pačių keisčiausių ir netikėčiausių sprendimų.
„Štai vienas klienas atėjo pas mane ir pasakė norįs, kad visas jo autobuso stogas pasikeltų, kitaip tariant, atsidarytų. Dažniausiai klientai pamato nuotraukas su užsienyje pagamintais furgonais, atsineša pas mus ir prašo pagaminti panašų“, – sako verslininkas, rodydamas į vieno iš maisto furgonėlių stogą.
Gamina mėsainius
Nors lietuviški maisto furgonai įdomūs ir užsieniečiams, ypač kaimynams latviams ir vokiečiams, vis dėlto daugiausia į naują verslą neria patys lietuviai, kurie maisto furgonuose planuoja pardavinėti ne ledus ar picas, kaip galima pamanyti pirmiausia, bet ruošia tikrų tikriausius mėsainius.
„Čia jau tapo tradicija: jei užsako maisto furgonėlį – gamins mėsainius“, – rodo ranka į dar vieną autobusiuką, kurio gamyba tik prasidėjo.
Pamačius tokį maisto furgoną į galvą bent kiek suprantantiems apie automobilius šauna pirmas klausimas, ar nekyla problemų dėl tokių mašinų techninės apžiūros?
Tik išgirdęs klausimą Ž.Dilka jau purto galvą: „ Iš pradžių buvo diskusijų, kad tai galėtų būti priskirta specialiajam transportui, bet kalbos nutilo, tad kol kas jokių keblumų nėra“, – patikino jis.
