Natūralių gėrimų bei kūdikių maisto gamybos fabriko „Straikas“ direktorius prieš 4 metus Lietuvos bei užsienio rinkai pristatė naują prekinį ženklą – beržų sulos gėrimus „Sip sap“, kurių galima įsigyti ne tik lietuviškuose prekybos centruose bei daugelyje Europos valstybių, bet ir Honkonge, Pietų Korėjoje ar pačioje Japonijoje.
Norėjo atgaivinti užmirštą tautinį produktą
Beveik 20 metų gyvuojanti įmonė iš pradžių savo veiklą pradėjo nuo plyno lauko investicijų, vėliau nusprendė pasukti žemės ūkio srities projektų vykdymo link, o 2013-aisiais buvo įgyvendintas dar vienas sumanymas – įmonė įsigijo bankrutavusią sulčių gamyklą ir pradėjo ją atstatinėti.
„Lygiagrečiai turėjome ir kitų projektų, kuriuos plėtojome, tačiau tuomet susitelkėme į vieną gamybinę bazę ir perkėlėme visą gamybą į vieną fabriką. Tuomet jau gaminome kūdikių maistelį ir nusprendėme rinkai pasiūlyti aukštos pridėtinės vertės lietuviškų sulčių liniją“, – aiškina G.Didžiokas.
Jis sako, kad idėja vystyti beržų sulos prekybą gimė šiek tiek vėliau ir visai netikėtai, nes įmonė jau turėjo visus tam reikalingus instrumentus ir ieškojo, kam dar galėtų juos panaudoti: „Pats nuo seno labai mėgstu ir vertinu beržų sulą. Jau kurį laiką mačiau, kad šio produkto, kuris būtų kokybiškas ir stabiliai tiekiamas tinkamame formate, rinkoje nėra. O juk tai tautinis, nacionalinis produktas, turintis tradiciją, istoriją ir pan., bet yra šiek tiek užmirštas, todėl norėjau jį atgaivinti.“
Nors beržų sula iš pradžių buvo tik eksperimentinis variantas, kuris buvo pristatytas tik nedideliais kiekiais, po kurio laiko įmonė pradėjo mažinti įprastinių sulčių kiekį, atsisakė tetrapakų ir didžiausią dėmesį sutelkė būtent į sulą.
G.Didžiokas neslepia, jog jie nebuvo pirmieji, pradėję prekiauti šiuo gėrimu, tačiau tai tebuvo pavieniai ūkininkai, kurie dažniausiai prekiaudavo turguose. Rinkoje buvo ir įvežtos iš kaimyninių šalių sulos. Dėl šios priežasties įmonė greitai tapo didžiausia sula prekiaujančia įmone šalyje ir, galima sakyti, visoje Europoje.
Sulai surinkti kartais turi vos savaitę
Šis gėrimas yra ypatingas tuo, kad jį išgauti galima vos kelias savaites per metus. Ir nors dažniausiai tas laikas būna ankstyvą pavasarį, G.Didžiokas sakė, kad sezonas, nors ir labai laukiamas, dar neprasidėjo: „Niekada nežinome, kada tiksliai jis prasidės. Viskas priklauso nuo to, kokiu greičiu ateina pavasaris. Jeigu labai staigiai atšyla, sezonas gali prasidėti jau kitą dieną ir sula pradeda tekėti labai greitai.“
Kiekvienas medis duoda skirtingą sulos kiekį: iš kai kurių beržų per dieną išteka 5-10 litrų sulos, o geruose, derlinguose miškuose brandūs, stori beržai gali duoti ir 20 litrų per dieną. Sulai tekėti reikalingos tam tikros sąlygos. Dieną turėtų būti bent 4-5 laipsniai šilumos, bet ne daugiau nei 10 laipsnių, kad nebūtų per daug karšta. Naktį turėtų būti nedidelis minusas, tada pašalas iš lėto traukiasi ir pradeda šilti. Dieną, pakaitinus saulei, medžiai pradeda busti ir iš jų išteka sula.
„Tai trunka maždaug 2-3 savaites, bet niekada neįmanoma nuspėti, kaip viskas bus. Iš asmeninės praktikos žinau, jog buvo sezonas, kuris truko tik savaitę, nes labai staigiai atšilo. Jeigu yra šilta, sula yra labai šviežia ir greitai fermentuojasi, dėl to ji pradeda rūgti ir to rūgimo nebeįmanoma sustabdyti. Tokio produkto naudoti nebegalime“, – aiškino G.Didžiokas.
Nors sezonas trunka vos kelias savaites per metus, įmonė privalo pasirūpinti, kad sulos užtektų visiems metams.
Išlaikymui reikalinga speciali technika
Kad sula išliktų tinkama vartojimui visus metus, reikalinga speciali technika. Kaip teigė G.Didžiokas, beržų sula nuo medžio iki saugios pakuotės, kurioje jau gali būti saugoma visus metus, nukeliauja maždaug per parą.
„Procesas toks: mes gręžiame kamiene skylutę, statome specialų čiaupelį, prijungiame plastikinę talpą su plastikinėmis žarnelėmis, kurios yra hermetiškos ir apsaugotos nuo vabzdžių ir purvo patekimo. Tada sula visą dieną bėga į tą talpą, vėliau ji yra atjungiama nuo čiaupelio, o visas turinys supilamas į dar didesnius indus ir skubiai vežamas į gamyklą“, – pasakojo jis.
Gamykloje sula iškart pradedama filtruoti, kad būtų išvalyta nuo galimai į ją patekusių vabaliukų, medžio lapų. Po filtravimo ji skubiai pasterizuojama ir tuomet patenka į švarią, saugią pakuotę, kurioje jau gali išbūti visus metus.
„Kad sula per metus neprarastų savo naudingųjų savybių, naudojama iš tiesų gana galinga, naši ir sudėtinga technologinė įranga, kuri mums leidžia labai greitai pasterizuoti šį produktą, o tam reikalingas specialus režimas bei temperatūra. Iš tiesų yra sunku pasiekti tokį rezultatą, kad sula nepradėtų gesti, nes tai yra labai gyvas ir jautrus produktas, atvykęs tiesiai iš miško“, – pasakojo G.Didžiokas.
Jo teigimu, anksčiau išlaikyti sulą šviežią visus metus buvo neįmanoma, nes tokios įrangos tiesiog nebūdavo, todėl žmonės ją raugindavo į dėdavo šaltai į rūsį.
Lietuviška sula keliauja net iki Japonijos
Prieš porą metų įmonė šį gaminį pristatė ir užsienio rinkai. Pasak G.Didžioko, šiuo metu eksportuojama į mažiausiai 10 šalių, pradedant nuo Europos valstybių, tokių kaip Belgija, Italija ar Čekija, iki tolimų šalių – Pietų Korėjos, Honkongo bei Japonijos.
„Mes esame didžiausias beržų sulos gamintojas ne tik Lietuvoje, bet, neskaitant Suomijos, gal net ir Europoje. Europos ribas jau peržengėme ir pernai sulaukėme labai didelio susidomėjimo iš JAV, bet kol kas jo dar nerealizavome. Darbai vyksta visomis kryptimis“, – sėkme džiaugėsi jis.
Daugiausiai savo produkcijos įmonė eksportuoja į Vokietiją, Lenkiją bei Jungtinę Karalystę. Neseniai lietuviška beržų sula pasiekė Prancūziją, šiemet buvo pristatyta Japonijoje, o artimiausiu metu turėtų būti baigtos derybos su Singapūru.
Net 80 procentų beržų sulos keliauja į užsienio rinkas, nes, anot G.Didžioko, Lietuvoje ji dar nesulaukė tokio didelio susidomėjimo. Paklaustas, kodėl ji tampa tokia populiari tose šalyse, kurios pačios augina beržus, jis pabrėžė, kad kitos šalys tiesiog niekada neužsiėmė tokia praktika: „Kitos šalys taip domisi šiuo produktu arba dėl to, kad pas juos nėra galimybių jo gauti, arba tiesiog toje šalyje nėra tokios tradicijos. Beržai auga net Japonijoje, tačiau ten nėra susiformavusi rinkimo ir apdorojimo tradicija, nėra tinkamos infrastruktūros, tad produktas japonams įdomus.“
Sveika gyvensena tampa vis populiaresnė
G.Didžioko teigimu, beržų sula ypač paklausi dėl savo naudingųjų savybių. Liaudies medicinos šaltiniuose galima rasti ilgą sąrašą, nuo kokių ligų saugo ir padeda sulos gėrimas.
„Iš esmės tai visos ligos, kurios yra susijusios su virškinimo traktu, su tam tikra mikrobiologija, mineralinių medžiagų trūkumu, viso organizmo medžiagų apykaitos funkcijomis. Iišgėrę 1-2 stiklines sulos iškart pajusite, kad pagerėjo medžiagų apykaitą, ypač jei esate kažką „sunkaus“ suvalgęs“, – sakė jis.
Be to, sula yra naudojama kosmetikos pramonėje, ji teigiamai veikia odą, jos regeneraciją ir apsaugo nuo įvairių odos ligų sukėlėjų.
Anot G.Didžioko, nors Lietuvoje susidomėjimas beržų sula kol kas dar mažesnis nei užsienyje, vis dėlto atsiranda vis daugiau žmonių, kurie domisi sveika gyvensena, nes tai tampa madinga: „Situacija keičiasi, vis daugiau žmonių atranda šį produktą, apie jį vis daugiau kalbama. Dabar justi visuotinis susidomėjimas sveikais, natūraliais produktais tiesiai iš gamtos. Pasaulinė tendencija yra tokia, kad sveiki produktai iš gamtos yra vis labiau pageidaujami. Tai yra auganti rinka.“
Jis džiaugiasi, kad beržų sulą jau renkasi ne tik prekybos centrai, bet ir įvairūs veganiški bei sveiko maisto restoranai, salotų barai ir t.t.
G.Didžiokas tikino, kad įmonė nesiekia tapti didžiausiu sulčių gamintoju ir kaip nors vis stebinti pasaulį, ji pasirinko savo kelią – stiprinti potencialą būtent beržų sula: „Tuo šis produktas ir žavus – jis yra tikras, iš gamtos, o ne sukurtas ir sudėliotas žmogaus. Dėl to šiandien jis ir tampa paklausus, nes atsiranda vis didesnis poreikis tikrų, natūralių produktų. Šis poreikis rinkoje yra jaučiamas.“
