Kažkada pradėjusi nuo rankinių siuvimo sau, šiandien jauna moteris jau kviečia į savo studiją, įsikūrusią Kauno centre, ir praktiškai demonstruoja, kad etapas, kai rankinės buvo senamadiškos, baigėsi, o dabar jų galima rasti įvairiausių spalvų ir formų, o, prireikus, ir pasikoreguoti pagal savo norus.
Siuvo nuo paauglystės
Įėjus į parduotuvę ant lentynų sudėtos rankinės pakeri savo subtilumu ir spalvomis, o netrukus su mumis jau sveikinasi ir jų kūrėja Ingrida.
„Aš pati turiu kokias keturias kuprines ir dvi rankines“, – juokiasi ji ir studijoje pat pradeda pasakojimą.
Ingrida mada domėjosi nuo pat vaikystės, o nuo paauglystės drabužius ir rankines pradėjo siūti pati. Paklausta, kur išmoko tokio amato, moteris tik traukė pečiais.
„Kai esi jaunas žmogus, turi daug fantazijos. Tu ardai kitus gaminius, įsigytus iš dėvėtų drabužių parduotuvių, eksperimentuoji. Tu gali būti kūrybingas ir tavęs tai negąsdina. Kirpti ir siūti niekur nesimokiau, viskas pavyko savaime“, – apie save ir veiklos pradžią pasakojo ji.
Tiesa, mokslus verslininkė baigė nesusijusius nei su dizainu, nei su siuvimu: „Studijavau viešąjį administravimą ir baigiau tarptautinio verslo magistrą Kauno technologijos universitete“, – teigė Ingrida ir užsiminė, kad po studijų dirbo ir samdomą darbą, užėmė aukštą poziciją, susijusią su pardavimais.
„Nors dirbau, netrukus pasivijo mintis, kad būtų įdomu rankines kurti ir siūti ne tik sau, bet ir kitiems. Turėjau tam visus resursus – žinių, patirtį. Taip pat tuo metu jau veikė viena mano internetinių rankinių parduotuvių, tačiau tai labiau buvo bandymas, skirtas suprasti, kaip vyksta elektroninė prekyba“, – išsidavė ji ir užsiminė, kad tiesiog perparduoti daiktus įdomu tikrai nebuvo.
Drąsos suteikė mugė
Verslo pradžia, kaip prisipažino Ingrida, nebuvo labai rami.
„Kalbant apie rankinių modelius, pamenu, buvo baisu, vis galvodavau: „O jeigu pagaminsiu, bet niekas nepirks? O jei žmonėms bus neįdomi mano kūryba?“, – baiminosi ji.
Su dar vieno žmogaus pagalba sukūrusi vieną minkštos rankinės modelį jauna verslininkė po truputį pradėjo ir reklamos kampaniją. „Viskas vyko vėžlio greičiu“,- atsiminė ji, mat iš samdomo darbo Ingrida sau leido išeiti tik po gero pusmečio, kai įsitikino, „kad naujas verslas neprapuls“.
„Aš visada labai bijau. Vyksta parodos – bijau. Bijau, kad nepasiseks, kad bus niekam neįdomu, todėl iš tos baimės viskas vyko lėtai“, – šiandien su šypsna veide besidairydama į visą parduotuvę spalvingų rankinių atsiminė ji.
Pasak kūrėjos, prieš penketą metų Lietuvoje rankinių pasirinkimas buvo itin skurdus.
„Buvo rankinių, bet jos buvo labai senovinės, nemadingos. Buvo sunku išsiskirti. Vyresnės kartos moterims jos tiko, bet jaunoms merginoms nebuvo išskirtinių kūrinių“, – sakė ji.
Paprašyta įvardinti vieną svarbiausių momentų pačioje verslo pradžioje, Ingrida atsiminė vieną mugę, į kurią susiruošė vos su dešimčia vieno modelio, bet skirtingų spalvų rankinių.
„Turėjau vos 10 gaminių ir pamaniau, kad jei kas, galėsiu atiduoti draugėms. Bet mugėje mums labai pasisekė – viską pardavėme. Pamaniau: „Oho, kaip čia taip gali būti.“ Buvo labai smagu jausti, kad tu teisingame kelyje, kad „turėjai akį“ padaryti tokį modelį“, – apie odines ir raudonas, geltonas ir mėlynas minkštas krepšio tipo rankines pasakojo dizainerė.
Anot jos, tai būta puikios pradžios. Mugėje viskas buvo šluote iššluota, o po to sekė paroda po parodos, nauji modeliai, vis daugiau pardavimų.
Gimsta Lietuvoje
Spalvotosios gražuolės – tikras lietuviškas produktas. Jų modeliai gimsta Ingridos galvoje, po to nugula ant popieriaus, o vėliau savo darbus atlieka ir siuvėjos.
„Turiu siuvyklėlę, kur susitinkame visi ir per dieną pasiuvame po rankinę ar dvi. Visas odas siunčiuosi iš Italijos ir tuo labai džiaugiuosi. Gauname labai įvairių paletės spalvų. Kiekvienais metais važiuoju į parodą Italijoje ir kaskart kažką atsirenku.
Išties, kai kažką pradedi daryti, supranti, kad Lietuvoje nusipirkti geros kokybės žaliavą – labai sunku, net elementarius užtrauktukus reikia siųstis iš užsienio“, – teigė verslininkė.
Nemažai išlaidų pareikalauja ir specialios siuvimo mašinos. Jų viena kainuoja per tūkstantį eurų, o tokių reikia tikrai ne dviejų ir ne trijų: „Ir šiaip, paprastas siuvėjas odos nepasiūtų. Odai yra taikomi kiti reikalavimai, todėl ir siuvimo mašinos kitokios“, – sakė Ingrida.
Paklausta, kaip sugalvoja tokią rankinių modelių gausybę, kūrėja teigė visada klausanti, ką sako jos pirkėjos.
„Ateina vaikų mamos, šneka, kaip joms niekas netelpa rankinėje, ateina studentės, jų istorijos kitokios. Klausau klienčių ir kuriu.
Taip pat reikia nepamiršti istorijos. Rankinės per metus keičiasi ir vėl ateina į madą“, – ranka rodydama į mažą apvalią šviesią rankinę sakė Ingrida.
Turi ypatingus pavadinimus
Pasirodo, kad įdomiai skambančių rankinių pavadinimai yra tiesiogiai susiję su prekės ženklo pavadinimu.
„Yra kelios reikšmės. „kARTu“ – tai gali būti skonis. Sakome, kad jis pas mus labai gurmaniškas, todėl turime rankines pavadinimais „Vanilė“, „Pipiras“, „Viržis“, „Melisa“ ir kt.
Turime visą skonių gamą, kurią sujungiame su moters sąvybėmis. Pavyzdžiui, jeigu tai juodas šokoladas, tai galbūt galėtų būti dalykiška moters rankinė, kuri dieną – oficiali, bet vis tiek saldi“, – teigė ji ir aiškino, kad kiekviena rankinė turi savo identitetą, nes įsigyti tik daiktą – neįdomu, žmonėms norisi jausmo, idėjos.
Kita „kARTu“ reikšmė – ne mažiau įdomi: „Moters rankinė visada drauge su ja. Ji lydi ją. Taip pat logotipe galime įžvelgti anglišką žodį „ART“, o tai labai svarbu prekiaujant užsienio rinkoje“, – apie galimas pavadinimo interpretacijas sakė Ingrida.
Eksportuoja į Japoniją
Lietuviškomis rankinėmis džiaugiasi ne tik lietuviai, dalis produkcijos keliauja ir į visai kitą pasaulio pusę – Japoniją ir Ameriką.
„Pernai dalyvavome vienoje parodoje Japonijoje, kur bendravome su vietos verslininkais, kurie turi savo prekybos centrus, parduotuves. Jie susidomėjo mūsų produkcija, todėl nuo tada pradėjome dirbti ir prekiauti Japonijoje.
Šiandien turime keletą distributorių, kurie parduoda mūsų gaminius. Tai vietinės parduotuvėlės, elektroninės platformos“, – sakė Ingrida ir išdavė, kad japonų skonis nuo lietuvių skiriasi, mat jie mieliau renkasi lengvesnes rankines.
Taip pat nemažai šių spalvingųjų gražuolių atsiduria ir Čikagoje, Helsinkyje.
„Klientai jas gali įsigyti iš viso pasaulio. Tenka siųsti ir į Katarą, Ispaniją, Angliją, Airiją, Vokietiją“, – vardino verslininkė ir pridūrė, kad vidutinškai rankinės kainuoja apie 120 eurų.
„Tai – natūrali oda ir rankų darbas. Tai – produktas, kurį galima nešioti daug sezonų“, – rodydama savo gaminius pasakojo Ingrida.
