Dar tik pora metų, kaip ji sukasi kavos versle: savo įmonę – mažąją bendriją „Kavos dirbtuvės“, moteris atsidarė 2016-ųjų birželį. O pastaruoju metu nepraleidžia ir renginių, į kuriuos susirenka Lietuvoje dirbantys kavos skrudintojai.
„Realiai šiame versle vis dar esu naujokė. Kone visas pajamas, kurias gaunu, tenka skirti už patalpų nuomą bei kavą kaip žaliavą. Gyventi tenka iš vyro uždirbamų pinigų.
Tačiau nesigailiu, kad dirbu tai, ko troškau“, – sakė V.Mogilaitė-Simanaitienė.
Draugės užsisvajojo
Pasak Veronikos, viskas prasidėjo nuo svajonės ir kalbų su draugėmis apie savo kavinę. Jos ėmė ūžauti dar tuo metu, kai pirmosios kavos išsinešti kavinės atvėrė duris, taigi maždaug prieš dešimtį metų. Bet netrukus tie draugių pokalbiai pritilo, o sumanymas taip ir liko užglostytas kitais darbais.
„Esu baigusi Kauno technologijos universitetą, dirbau finansininke. Tad mano profesija su kavos verslu neturėjo nieko bendra.
Su juo siejo ryšiai tik mano pačios šeimą. Tiksliau mes visada buvome kavos „vartotojai“ – visi mėgstame kavą. Arbata mūsų namuose yra geriama tik tada, kai kas nors pasiligoja“, – pasakojo V.Mogilaitė-Simanaitienė.
Taigi tuo metu, kai miestus apglėbė stiprūs kavinių tinklai, ši moteris ėmė vis atkakliau domėtis, kokiais keliais kava pasiekia Lietuvą.
„Žinių gausėjo, ir aš suvokiau, kad man kavinės nė nebereikia. Bet reikia savų kavos skrudinimo dirbtuvių“, – nusišypsojo ji.
Pravertė banko žlugimas
Gilindama žinias apie kavą ji tebedirbo tuo metu dar egzistavusiame Ūkio banke, Kauno skyriuje. Ir jei ne šios finansų institucijos bankrotas, pasak Veronikos, ji, ko gero, taip ir nebūtų pasiryžusi imtis savo verslo.
„Taigi turėjo griūti bankas, kad pasiryžčiau. Porą metų rengiausi tam, planavau, skaičiavau. Bet pradėjusi dirbti supratau, kad teorija vis tiek buvo daug paprastesnė nei realybė.
Nesigailiu, kad to ėmiausi, bet ir nesitikėjau, kad bus taip sunku. Įsibėgėti pavyko gerokai lėčiau, nei norėjosi.
Reikėjo perprasti ne tik kavos skrudinimo specifiką. Daug ką šiame versle lemia ir skrudintojo vardas. O mūsų kavos prekės ženklas „Blue Eyes“ žmonėms ilgai nieko nereiškė.
Bandžiau reklamuotis ir internete, socialiniuose tinkluose, bet tai nepadėjo. Reikėjo laiko, kad žmonės pradėtų pasitikėti. Taigi įsitikinau tuo, kad geriausia reklama yra iš lūpų į lūpas.
Ir štai dabar, po poros metų veiklos, jau turiu klientų, kurie ateina būtent mano kavos, nes žino, ką nusipirks“, – pasakojo V.Mogilaitė-Simanaitienė.
Anot pašnekovės, startuojant sunkiausia buvo gauti finansavimą. Iš tiesų jai to padaryti nei bankuose, nei kredito unijose net nepavyko.
„Bankai pirmiausia nori matyti verslo planą, pirkėjų – užsakovų srautą. Jie nerizikuoja skolindami. O kavos verslas yra aukštesnių pajamų žmogui, startas brangiai kainuoja.
Man savitai pasisekė, kad už savo lėšas – gautą palikimą – galėjau įsigyti kavos skrudinimo aparatą „Giesen“, kurį pirkau Olandijoje. Kavos rinkoje jis – mažiukas, nes vienu metu jame telpa iki 6 kilogramų žalių kavos pupelių. Tad jei ne paspirtis iš šalies, nebūčiau savo verslo pradėjusi“, – kalbėjo moteris.
Patalpos – be sienų
Taigi šiuo metu Veronika kavą skrudina savo dirbtuvėse, o darbo vietai pasirinko patalpas, esančias Kauno Šiaurės prospekte, prekybos centre „Norfa“.
„Kai prieš porą metų ieškojau prekybai tinkamos vietos, kaip tik ir buvo rengiamasi atidaryti šį centrą. Pamaniau, kad jame man būtų gerai išsinuomoti patalpas, nes labiau būsiu matoma žmonių.
Taigi turiu ten 70 kvadratinių metrų erdvę be sienų, kurioje yra kavos baras ir parduotuvėlė.
Dirbu ten viena, kaip kad viena pati ir skrudinu kavą“, – kalbėjo V.Mogilaitė-Simanaitienė.
Ar galima išgyventi iš tokio verslo? Pasak Veronikos, kol kas dar sunkiai, bet ji viliasi, kad taip ir bus. Nes didėjant prekės žinomumui pamažu ėmė augti ir apyvarta: jau atsiranda daugiau kavos užsakančių kavinių, kitokių užsakovų.
Pakeitė tiekėją
V.Mogilaitė-Simanaitienė žalias kavos pupeles kone pusantrų metų pirko iš Vilniuje įsikūrusio didmenininko. Tačiau prieš pusmetį pabandė „įlįsti“ į Europą, ir žaliavos jau keletą kartų užsisakė iš didelio jos tiekėjo Europoje. Motyvas? Didesnis pasirinkimas.
O kaip kinta mažmeninė skrudintų kavos pupelių kaina?
„Pastaruoju metu ji krito. Anksčiau 250 g kavos kainavo per 5 eurus, šiuo metu – apie 4 eurus. Tai natūralu, kad pavasarį žaliavos kaina šiek tiek sumenksta, tačiau ne visų regionų. Didmenininkai prieš naują sezoną, prasidėsiantį birželį, nori išsivalyti sandėlius. Todėl kava iš Kolumbijos ar Etiopijos trumpam atpigo“, – kalbėjo verslininkė.
Šis tas apie „Blue Eyes“
Anot V.Mogilaitės-Simanaitienės, neretai žmonės klausia, kodėl kavos skrudinimo dirbtuvės buvo pavadintos „Blue Eyes“ vardu – kuo gi mėlynos akys susijusios su jos kavos verslu.
„Tai dėl to, kad ilgai negalėjau sugalvoti pavadinimo. Buvo įvairių variantų, bet vis jie nelipo. Reikėjo kažko savito. O kartą sukirbo mintis, kad mūsų šeimos narius sieja mėlynos akys, ir kad viskas prasidėjo senai.
Šviesaus atminimo mano mama ir šeimos, ir giminės ratelyje buvo didžiausia kavos mėgėja. Nebuvo ji profesionali gurmanė, bet ir ne kiekviena kava jai patiko. Ji buvo išranki, skyrė kavos skonį. Šis pomėgis persidavė ir mums. Kava sieja mus bendraujant, o mėlynos akys – šeimą karta iš kartos“, – štai taip pavadinimo kilmę nupasakojo verslininkė.
