Kelionės pradžia – daug žadanti
Beveik prieš metus laiko L.Yla, tada ėjęs atsakingas „CityBee“ rinkodaros vadovo pareigas, sumanė išvykti į Ameriką ir susirasti tokį darbą, kuris liptų prie širdies: „Jei ne dabar, pamaniau, vargu ar kada vėliau aš išvažiuosiu“.
Pasidalinęs idėją su draugais ir pažįstamais L.Yla didelio jų entuziazmo nepajuto.
„Pažįstami stvėrėsi už galvos: „Dieve, Lukai, ką tu čia darai? Kokiai nesąmonei tu čia ryžaisi? Juk ir Lietuvoje gerai gyveni, nėra ko naujų svajonių vaikytis. Jei kas klausdavo, ką aš ten veiksiu, atsakydavau: „Belsiu į kiekvienas duris, kol kažkurios man atsidarys“, – apie pažįstamų reakcijas ir savo planus pasakojo verslininkas.
Pasak jo, nemažai buvo ir tokių, kurie vis bandė jį atkalbėti: „Bet kadangi esu kietakaktis iš prigimties, kiekvienas bandymas mane atkalbėti ir sustabdyti man suteikė papildomų jėgų“, – prisiminė L.Yla.
Nusipirkęs lėktuvo bilietus vyras pradėjo kelionę į savo svajonių šalį.
„Įdomu, kad Frankfurto oro uoste mano vieta iš ekonominės klasės buvo perkelta į verslo klasę. Tada pamaniau, kad man pradeda sektis.
Skrydis pirma klase, trys patiekalai, lova, geriausias aptarnavimas – viskas kaip ir turi būti. Žinote tą jausmą, kai išeini iš savo komforto zonos ir staiga pasitinka sėkmė? Tada galvoji: „Va čia tai bus dabar. Atskrisiu, raudonas kilimas bus patiestas, visi manęs laukia išskiestomis rankomis, tad viskas eisis kaip per sviestą“, – šmaikštaudamas pasakojo L.Yla.
„Miestas, kuriame gali lakstyti nors ir nuogu užpakaliu“
Atskridęs į San Fransiską verslininkas pažįstamų čia neturėjo: „Apsistojau tokiame moderniame ir šiuolaikiškame bendrabutyje. Jie čia labai populiarūs. Pirmame aukšte dirbo žmonės, o antras ir trečias aukštas buvo miegamieji. Prabangos – ne per daugiausia, bet tai geriausia, ką galėjau rasti už 1300 dolerių per mėnesį“, – sakė vaikinas.
Pirmiausia L.Yla savo laimę ieškant darbo nusprendė išbandyti labai paprastai – tiesiog išeidavo į miestą ir bandydavo susipažinti su amerikiečiais.
„Pasiėmiau savo amuniciją, užsidėjau marškinėlius, ant kurių buvo parašyta: „Trouble with marketing? Say „hi“ for solution. (liet. „Bėdos su pardavimais? Pasisveikinkite su išeitimi“) ir išėjau. Pamaniau, kad amerikiečiai - laisvai bendraujantys žmonės, pamatys mano užrašus ir darbo pasiūlymas iškart garantuotas.
Tačiau išėjau į miestą ir pamačiau, kad San Fransiskas unikalus tuo, kad gali nors ir gatvėje stovėti nuogu užpakaliu iškėlęs plakatą, nelabai kam tu būsi įdomus“, – juokaudamas pasakojo L.Yla.
Idėja, išgarsinusi visame pasaulyje
Nieko nepešęs vyras sugalvojo naują taktiką – eiti į renginius ir susipažinti su kuo daugiau specialistų.
„Taip vaikščiojau kelias savaites, tačiau pamačiau, kad į renginius susirenka tokie patys pradedantieji kaip mes ir jokių rimtesnių ryšių čia nesusirasi, nes daugiausiai žmonės čia ateina pavalgyti picų ir išgerti nemokamo alaus“, – atsiduso L.Yla.
Atsiminęs, kad neišbandė dar vienos strategijos, verslininkas ėmėsi ir elektroninių laiškų taktikos.
„Elektroninius laiškus rašinėjau kelias dienas, kol negavau žinutės nuo savo draugės, kuri priminė, kad jau praėjo 1,5 mėnesio ir kad man jau greitai reikės grįžti į Lietuvą. Viena mintis – susikrauti lagaminą ir grįžti į Lietuvą, o kita – mėgautis, kad esu San Fransiske, gal kažkas visgi pasiūlys darbą“, – atsiminė jis.
Suvokęs, kad pagrindinė jo problema – į šiukšliadėžę keliaujantis gyvenimo aprašymas, vyras tam sugalvojo neįtikėtiną idėją – savo gyvenimo aprašymą pateikti naudojant maistą.
„Kaip padaryti, kad gyvenimo aprašymas atsidurtų ne šiukšliadežėje, o ant reikiamo žmogaus stalo? Ir aš pradedu galvoti, kad tai lengviausia padaryti būtent atnešant maisto. Jei aš paimčiau maisto dėžutę ir užrašyčiau šūkį: „Most resumes end up in trash. Mine – in your belly“, (liet.„Dauguma gyvenimo aprašymų atsiduria šiukšliadėžėje, o maniškis – jūsų pilve“). Taip aš parodyčiau, kad esu kūrybingas specialistas ir per kelias sekundes perteikčiau norimą mintį“, – kalbėjo L.Yla.
Apsimetė pasiuntinuku
Tiesa, nors planas kaip ir buvo aiškus, visgi liko vienas mažas keblumas – kaip įeiti į įmones ir reikiamam žmogui perduoti spurgas bei savo gyvenimo aprašymą?
„Tada pastebėjau, kad čia labai populiarios maisto pristatymo į namus ar į biurą paslaugos. Tik išskirtinumas tas, kad tokie kurjeriai nešioja specialius marškinėlius. Galvojau, jog man reikia susirasti tokių marškinėlių gamintojus“, – prisiminęs pasakojo verslininkas.
Pasigaminti marškinėlius verslininkui pavyko ne iš pirmo karto, mat jo vis paprašydavo dokumentų, kurie įrodytų, jog jis yra vienos ar kitos kurjerių įmonės darbuotojas. Galiausiai, vienos įmonės atstovas patarė kreiptis į mažas spaudos įmones, kurios ir sutiko atspausdinti reikiamą užrašą.
Pirmąsias penkias dėžutes, apsimesdamas pasiuntinuku, vyras nunešė į didžiausias San Frasisko reklamos agentūras: „Kas buvo po penkių dėžučių? Ogi nieko! Niekas net nepaskambino“.
Išvilko už pakarpos
Nusprendęs, kad nėra ko tikėtis, jog penkios dėžutės pakeis gyvenimą, vyras jas nešiojo toliau.
Tiesa, kartą jam teko atsidurti ir itin kurijoziškoje situacijoje: „Nuėjau į vieną biurą, pakilau liftu su spurgų dėžute, o pasirodo, kad tas žmogus, kuriam adresuota dėžutė, tuo metu atostogavo. Administratorė greitai suprato kame čia reikalas, atidarė dėžutę, pamatė užrašą, paaiškinimą, kad apsimetinėjau kurjeriu, ir pradėjo ant manęs rėkti, net apsaugą iškvietė“.
Atvykusi apsauga greitai vyrą išvedė iš pastato.
„Jau maniau, kad iškvies policiją ir areštuos mane. Mirgėsiu antraštėse, kaip tie lietuviai iš Norvegijos. Tada dar apsauga manęs paklausė, ar aš pasiuntinukas, atsakiau, kad taip ir kad bandau naują darbą susirasti, daug geresnį. Nedirbsiu gi pasiuntinuku visą gyvenimą“, – pasakojo verslininkas ir patikino, kad ši istorija vis dėlto baigėsi gerai – apsauga jį paleido.
Panašu, kad toks gyvenimo aprašymas spurgų dėžutėse visgi suveikė ir vaikinas pradėjo gauti kvietimus į darbo pokalbius.
„Bet nuėjus man pasakydavo tiesiai šviesiai: „Tu atvažiavai iš niekur. O čia yra technologijų lopšys, mes esame pirmieji“, – atviravo verslininkas.
Išgarsėjo visame pasaulyje
Bet L.Yla neišsižadėjo Amerikos: „Galvojau, o ką dabar daryti? Galiausiai nusprendžiau, kad man reikia kreiptis į žiniasklaidą. Jei sugebėsiu, kad mano istorija patektų į didžiausius naujienų portalus, galėsiu ateiti ir pasakyti: „Va, o sakėt, kad neturiu sugebėjimų.“
Tada grįžęs į bendrabutį vyras sėdo prie kompiuterio ir susirado 10 didžiausių naujienų portalų ir jiems išsiuntė savo istoriją. Staiga, jo originalią istoriją, kaip San Fransiske apsimetęs pasiuntinuku vyras bandė susirasti darbą, išpublikavo vienas portalas, kitas, dar kitas. Per dvi dienas tai padarė net 6 iš 10 portalų.
„Netrukus mano istorija nesuvaldomai pradėjo plisti internete. Per „Facebook“ gavau žinutę iš „ABC“ prodiuserės, kuri režisuoja laidą „Good morning America“, dar gavau žinutę iš „Ellen“ laidos prodiuserės. Galiausiai, mano istorija atsidūrė „ABC 7“ žiniose ir buvo rodoma per „Good morning America“, – apie sulauktą sėkmę pasakojo L.Yla.
„Naujiena pasidalino net mano paauglystės dievukas Snoop Dogg'as“, – pridūrė jis.
Pasiūlymą gavo
Nors atrodo, kad viskas susiklostė gerai, taip išgarsėjusiam verslininkui teko įveikti ir daugiau problemų.
„Tos įmonės, su kuriomis aš jau užmezgiau kontaktą, jos į mane pradėjo žiūrėti per atstumą, esą, tas vaikis dabar turės šimtus pasiūlymų ir flirtuos su mumis, norės gauti daug pinigų, diktuos sąlygas“, – pasakojo vaikinas.
Galiausiai, L.Yla gavo darbo pasiūlymą, tačiau jis buvo iš tos pačios kompanijos, kurios pasiuntinuku vyras apsimetinėjo.
„Dabar galvojate, tai ką veikiu Lietuvoje? Tiesiog negavau vizos, grįžau čia, į Lietuvą ir tapau „CityBee“ vadovu. Nesvarbu, ar norite dirbti San Fransiske, ar Vilniuje, o gal Naujojoje Akmenėje, svarbiausia yra nustoti galvoti, "kas būtų, jeigu būtų" ir imtis darbo“, – sakė L.Yla.
