Italas į Ventą atvyko savanoriauti ir čia svečiuojasi jau nuo balandžio. Kaip užsiminė, jį iš pietietiško krašto čia atviliojo meilė Lietuvos gamtai.
„Aš čia atvykau pagal Europos savanorių tarnybos projektą. Nuoširdžiai, tikrai nesitaikiau, kad atvyksiu gyventi ir dirbti būtent į Ventą. Aš teikiau prašymą atvykti į Lietuvą, o mane paskyrė būtent į Ventos regionino parko lankytojų centrą“, – įpindamas vieną kitą lietuvišką žodį pasakojo Aleksandro.
Jis – baigęs biologijas studijas, todėl visas vyro gyvenimas susijęs su gamta.
„Tiesą pasakius, labai norėjau pamatyti Lietuvos gamtą, kaip dirbama pas jus, todėl ir atvykau“, – nuoširdžiai prisipažino italas.
Paklaustas, kas Lietuvoje jam patinka labiausiai, jis sakė, kad šis klausimas gana populiarus, tačiau labai sudėtingas.
„Visgi labiausiai aš mėgstu jūsų maistą“,- pagalvojęs prajuko jis.
„Kai grįžtu po darbo į namus, gaminuosi maistą pats. Tikrai nekalbu apie nacionalinius lietuvių patiekalus, bet kartais šį tą pabandau“, – atviravo Aleksandro.
Vyras išsidavė labai mėgstantis šaltibarščius.
„Pirma kartą, kai juos ragavau, buvau labai nustebęs, nes maniau, kad visos sriubos turi būti karštos, tad pasiėmęs šaukštą, pūsdamas bandžiau vėsinti sriubą. Žinau, kad jos gamybai naudojate kefyrą, bet gerti jo vieno – nemėgstu“, – raukydamasis ir prisimindamas apie dar vieną patirtį pasakojo jis.
Mat kartą parduotuvėje vietoj pieno kefyro nusipirkęs jaunuolis smarkiai apsigavo: „Pagalvojau, koks keistas jūsų pienas“, – šypsodamasis atsiminė jis.
Šiandien Aleksandras Ventos regioniniame parke yra atsakingas už žolės pjovimą, taip pat regioninio parko internetinę svetainę verčia į italų kalbą.
„Svarbu pažymėti, kad Italijos jaunimas šiuo metu turi didelių problemų su anglų kalba. Jie beveik ja nebekalba, todėl labai svarbu turėti ir itališką versiją. Žinoma, gelbsti internetas, bet tai ne tas pats. Kol esu čia, dar neteko sutikti nė vieno italo“, – kalbėjo Aleksandro.
