„Laimė ateina tiesiai iš širdies, dvasinių dalykų, o ne materialių. Aš visą laiką sakiau, kad pinigai niekada nenupirks laimės, tačiau pinigų trūkumas tave gali padaryti nelaimingu.
Nelaimingu ne todėl, kad negali turėtų daiktų, kurių nori, o dėl to, kad negali nusipirkti maisto, padoraus būsto ar tiesiog būtinųjų dalykų. Pinigai niekada nepadarys tavęs laimingu, jie tik palengvina gyvenimą“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Vasara tiesiogiai“ pasakojo J.Caudwellas.
Buvo neturtingas
Brito turtas šiais metais vertinamas 2,6 milijardo JAV dolerių. „Forbes“ milijardierių sąraše jis rikiuojasi 924-oje vietoje. Asmeninis malūnsparnis, dvaras, kurio teritorijoje – išpuoselėti sodai, teniso kortai ir netgi traukinio linija – taip gyvena turtuolis.
„Man lengva tai sakyti, bet aš juk buvau neturtingas. Aš gyvenimą pradėjau būdamas neturtingu. Pinigai manęs nepadaro laimingu, jie man leidžia keisti pasaulį. Jie man leidžia užsiimti labdara ir keisti žmonių gyvenimus – tai man suteikia laimės. Bet netgi jeigu neturėčiau pinigų, vis tiek galėčiau užsiimti labdara, pavyzdžiui, būti savanoriu. Ir vis tiek jausčiausi dvasiškai patenkintas.
Pinigai manęs visiškai nepakeitė. Mano praturtėjimas buvo evoliucija, o ne revoliucija. Jeigu laimi loterijoje ir nieko neturėdamas gauni krūvą pinigų – tai sugriauna žmogų ir jo gyvenimą. O vaikams, kurie staiga paveldi dideles pinigų sumas – labai sunku. Bet kai tu visą gyvenimą labai sunkiai dirbai, kūrei verslą – tai padeda tobulėti“, – pasakojo britas.
Turtuolis iš Didžiosios Britanijos teigia, kad kai pradėjo savo verslą, pinigai nebuvo tikslas. Kai apie Johną kalbama jo gimtojoje Didžiojoje Britanijoje, sakoma, tai žmogus, kuris į šalį pirmasis atgabeno mobilųjį telefoną. 1987 m. kartu su broliu pradėjo pardavinėti mobiliuosius telefonus. Per kelis metus, 1991 m. įmonės apyvarta pasiekė 13 milijonų svarų.
2006 m. J.Caudwellas įkūrė mobiliųjų telefonų prekybos įmonę „Phones 4u“. Ji tapo didžiausia Didžiosios Britanijos mobiliųjų telefonų prekiautoja. 2011 m. įmonę verslininkas pardavė.
„Pačioje pradžioje mano tikslas ir buvo pinigai bei šeimos finansinis stabilumas, bet požiūris keičiasi. Aš buvau laimingas ir kai neturėjau pinigų, aš buvau toks pats. Ko man visą laiką gyvenime reikėjo, tai iššūkių ir savotiško vidinio pasitenkinimo. Kiekvienas žmogus turi savo požiūrį, kas yra laimė. Man laimė yra turėti sveiką šeimą, gerus santykius, galėti išlaikyti save. Jei būčiau labai neturtingas, nebūčiau galėjęs pasiekti tikslų. Tam, kad tapčiau sėkmingu, tikslai buvo labai svarbūs. Be pinigų aš nebūčiau buvęs sėkmingu, o be sėkmės nebūčiau laimingu“, – pasakojo jis.
Verslininkas sako, kad tie, kurie puikuojasi savo turtais, dažniausiai tai daro dėl nesaugumo jausmo.
„Daug žmonių jaučiasi nesaugūs. Jie dėvi brangius drabužius, eina į prabangius restoranus ir važinėja išsiskiriančiais automobiliais. Tai leidžia jiems jaustis geriau. Jeigu jie užsidirbo – kodėl gi ne? Bet tai parodo vidinį nesaugumą, kai žmonės bando pasirodyti daug turtingesni ir žavingesni, nei yra iš tiesų. Viskas prasideda nuo degančios ambicijos.
Ta ambicija yra svarbiausia, norint įgyti finansinį stabilumą arba bent jau tiek, kad galėtum išlaikyti šeimą ir nebijoti skurdo. Sveikata taip pat svarbus momentas. Kai man buvo ketveri, mano tėvas patyrė insultą, buvo paralyžiuotas, o mirė, kai man buvo 18. Mano mama dirbo nuo 8 ryto iki 7 vakaro, po darbo rūpinosi neįgaliu tėvu ir manimi su broliu. Dar tada galvojau, kad tam tikras finansinis stabilumas yra labai svarbus. Jau tada turėjau didelių ambicijų“, – atviravo turtuolis.
Gyvenimą matuoja ne pinigais
Daugybę labdaros fondų įkūręs vyras daugelį metų garsėja kaip filantropas. Jei reiktų pasirinkti, verslas ar filantropija, J.Caudwellas teigia visada pasirinksiantis filantropiją. Jis nori būti prisimintas ne kaip verslo atstovas, o dėl savo labdaringos veiklos.
„Atsimenu, kažkada seniai „Financial Times“ paskelbė turtingųjų sąrašą. Kai pirmą kartą gyvenime patenki į tokį sąrašą, uždirbęs apie 500 milijonų svarų, labai didžiuojiesi ir jautiesi patenkintas, kad ten patekai. O vėliau pagalvojau – kodėl aš didžiuojuosi, kad uždirbau pinigus? Juk tai sukuria darbo vietas, mes turime verslininkų, kurie kuria pramonę, darbo vietas ir padeda visuomenei.
Bet iš tiesų, tai tik savanaudis tikslas – būti sėkmingu, uždirbti pinigus ir nusipirkti įvairių daiktų. Vėliau pradėjau suprasti, kad vien tik tai niekaip man nepadėjo jaustis patenkintu. Todėl, kai uždirbau pakankamai pinigų, pradėjau galvoti apie tai, ką aš galėčiau padaryti, kad pasaulis ir žmonių gyvenimai pagerėtų“, – kalbėjo britas.
Verslininkas yra įkūręs dvi labdaros organizacijas. Viena iš jų padeda neįgaliems vaikams Jungtinėje Karalystėje, kurie serga įvairiausiomis sunkiomis ligomis ir patys neturi galimybių ar lėšų sau padėti. Per 20 veiklos metų organizacija padėjo daugiau nei 30 tūkstančių vaikų visoje Jungtinėje Karalystėje, o pagalbos suteikta už daugiau kaip 40 milijonų svarų.
„Prieš 20 metų įkūriau labdaros organizaciją „Caudwell Children“. Ji visoje Jungtinėje Karalystėje padeda vaikams, kurie serga įvairiomis ligomis. Jos esmė – tos šeimos niekur kitur negali gauti pagalbos. Nei mūsų sveikatos sistema, nei kitos labdaros organizacijos negali jiems padėti, o jie gydymui neturi pinigų.
Jeigu jie atitinka kriterijus, mes jiems padedam, kaip tik galim – nuo vėžio operacijų Amerikoje, kurių negali atlikti Jungtinėje Karalystėje, iki specialių elektrinių vežimėlių vaikams, kurie serga raumenų atrofija. Būtent tai leidžia man didžiuotis ir būti laimingu. Aš susitinku su daug sergančių vaikų. Tu matai, kaip tavo pastangos ir pinigai pakeitė jų gyvenimus“, – sakė J.Caudwellas.
Po mirties turtą paaukos
Kita jo įkurta labdaros organizacija užsiima pagalba žmonėms, kurie serga Laimo liga. Ji įkurta tuomet, kai 11 jo šeimos narių, tame tarpe ir jis pats, sužinojo, kad serga Laimo liga. Organizacijos tikslas – skatinti tyrimus ir ieškoti geriausių Laimo ligos gydymo būdų. Ši labdaros organizacija veikia kartu su Jungtinės Karalystės sveikatos sistema, ieškodama geriausių būdų, kaip palengvinti žmonių, sergančių Laimo liga, gyvenimą.
„Aš įkūriau „Caudwell LymeCo“, nes per kelis mėnesius daugumai iš mano artimiausios šeimos narių buvo diagnozuota Laimo liga. Visi jie turėjo skirtingus simptomus. Daugumoje atvejų – nuovargis, problemos su smegenimis, atmintimi. Mes pradėjome susitikinėti su geriausiais pasaulio medikais.
Dauguma mano šeimos narių dabar yra beveik išgydyti, jie praktiškai gyvena normalų gyvenimą. Man Laimo liga dar nėra pagydyta, bet aš susitvarkau su simptomais. Prižiūriu savo mitybą, daug sportuoju. Kitaip sakant, radau sprendimą, kuris man padeda. Dabar jau labai retai jaučiuosi sergantis. Vėliau socialiniuose tinkluose pasidalinau įrašu apie šios ligos pavojus. Aš buvau apstulbintas, kiek daug reakcijų sulaukiau. Ne tik iš žmonių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, bet iš viso pasaulio, kurie serga Laimo liga.
Tai buvo sunkus laikas. Mes nukentėjome, bet taip pat labai daug žmonių iš viso pasaulio nukentėjo – jie buvo paralyžiuoti, negalėjo pakilti iš lovos ar patyrė baisių neurologinių sutrikimų. Daugumoje šalių sveikatos sistema negalėjo suteikti jokios pagalbos. Aš supratau, kad reikia kažką daryti ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet visame pasaulyje.
Mano tikslas – paskatinti Jungtinę Karalystę į Laimo ligą pažiūrėti rimtai, analizuoti ją, suprasti ir gydyti. Jeigu galiu Jungtinę Karalystę paversti geruoju pavyzdžiu gydant Laimo ligą, kitos pasaulio šalys taip pat galės pritaikyti mūsų žinias ir informaciją“, – atviravo J.Caudwellas.
Labdaringa veikla turtuoliui iš Didžiosios Britanijos daug svarbesnė už verslą. Vyras yra davęs „Aukojimo pažadą“ : įsipareigojęs per visą gyvenimą ir po mirties atiduoti pusę savo turto labdaringiems tikslams. „Aukojimo pažadą“ yra davę tokie žmonės kaip Billas Geitsas ir Warrenas Buffetas.
„Aš daviau pažadą puse savo turto per savo gyvenimą ir po mirties atiduoti labdaringoms veikloms. Manau, kad turtingųjų pareiga yra pasidalinti savo turtu ir pagerinti kitų žmonių gyvenimą. Ypatingai tų žmonių, kurie neturi tam jėgų, nes sunkiai serga. Jeigu tu esi sveikas, gali kovoti ir išgyventi. Bet jeigu tavo sveikata prasta – neturi jokių šansų“, – teigė jis.
Juokavo, kad turtą atiduos šunų prieglaudai
Klausėme turtingo vyro – o kodėl gi kitiems atiduoti pinigus, kuriuos pats uždirbi?
„Tai absoliučiai jų pasirinkimas. Aš suprantu tą argumentą, nors jo nepalaikau. Manau, kad turtingi turėtų turtu pasidalinti su kitais, nes jiems pasisekė. Nesakau, kad pasisekė versle – jie tikriausiai labai sunkiai dirbo. Bet sėkmė yra tai, kad jie gimė sveikame kūne, turi sveiką protą ir daugybę sugebėjimų, kurie leidžia uždirbti daugybę pinigų. Pavyzdžiui, yra du žmonės. Toks, kaip aš, kuris gimė, turėdamas verslo gyslelę ir gebėjimus. O kitas – kuris gimė turėdamas raumenų atrofiją, jo raumenys silpnėja ir jis neturi jokių galimybių normaliam gyvenimui, jeigu negaus pagalbos iš turtingųjų.
Jeigu aš gimiau labai sėkmingas – sveikame kūne, turėdamas įvairių savybių, kodėl tai ne mano atsakomybė pasidalinti savo pinigais su tais, kurie beviltiškai serga? Niekada nesidalinčiau su tais, kurie tiesiog tingi. Mano labdaringa veikla orientuota į tuos žmones, kurie tiesiog negali padėti sau. Aš padedu per sveikatą. Aš nežadu dalinti pinigų tiems, kurie gali dirbti ir užsidirbti. Aš noriu padėti tiems žmonėms, kurie negali padėti sau. Nuo pat mažumės aš juokaudavau, kad mano vaikai niekada negaus mano pinigų, nes jie atiteks šunų prieglaudai. Tai buvo tarsi šeimyninis pokštas. Bet tame pokšte buvo žinutė – aš nenorėjau jų palikti labai turtingų.
Aš su jais apie tai daug kalbėjau. Dabar aš stengiuosi savo vaikams padėti – paskatinti siekti karjeros, užsiimti verslu, kuris jiems suteikia malonumą. Nors aš prisidėjau pinigais, vienai dukrai daviau paskolą su mažomis palūkanomis, tai, ko jie pasieks, ir bus tai, ką būtent jie pasiekė. Jie jausis laimingi, kažką pasiekę ir užsidirbę patys. Būtent tai visada skatinu juos daryti. Nebūtinai, kad užsidirbtų pinigų, bet kad būtų laimingi. Savo vaikams turiu dvi žinutes. Būkite laimingi – atraskite, kas jus padaro laimingais.
Ar tai bus sėkmė, labdara, pinigai ar verslas. Darykite, ką turite, kad būtumėte laimingi. O kita žinutė – prieš išeidami, palikite pasaulį geresniu, nei jis buvo. Visa tai žmogų padaro laimingu. Jei gali atrasti kažką, kas daro tave laimingu, ir tuo pačiu padeda pagerinti kitų žmonių gyvenimus – tuomet dvasiškai jautiesi daug geriau“, – teigė jis.
Mylimoji – olimpietė lietuvė
Kartu su J.Caudwellu jo keliu šiandien padeda eiti lietuvaitė. Britų verslininko mylimoji – iš Panevėžio kilusi olimpietė dviratininkė M.Vžesniauskaitė, Lietuvai atstovavusi Pekino olimpinėse žaidynėse. Apie savo gyvenimo draugą ji yra sakiusi: „Jis mane traukė kaip magnetas“. Ką reiškia gyventi su tokiu sėkmingu vyru, kaip J.Caudwellas?
„Aš kažkada esu pajuokavusi, kad kai pradėjau jį daugiau pažinti, 50 proc. savo laiko leisti su Johnu, visur dalyvauti – verslo susitikimuose, šeimos šventėse ir pradėjau jį pažinti visokį ir visada, supratau vieną: šalia jo turi būti labai stipri moteris. Ne tik stipri fiziškai, bet ir psichologiškai. Jo gyvenime – beprotiška įtampa.
Jis labai vertina laiką ir labai daug nori padaryti, labai daug kokybiško darbo. Būti šalia jo nėra lengva, bet labai įdomu. Aš save laikau laiminga, kad sutikau jį. Tai mano gyvenimo didžiausias džiaugsmas sutikti tokį žmogų, kuriuo galėčiau didžiuotis ir norėčiau visą laiką būti šalia. Visą laiką galvojau, kad neturiu talento kalbėti užsienio kalbomis. Šiandien ne idealiai, bet kalbu 7 kalbomis. Visą gyvenimą galvojau, kad nesu verslininkė, nes labai sunku apie pinigus kalbėti. Ir, dėka Johno, pradedu gaudytis versle.
Man atrodo, Johno buvimas šalia manęs yra labai gera mokykla. Bet aš nesu lengvas žmogiukas, kuris tik viską sugeria. Man įdomu padiskutuoti, aš amžinai daug klausimų turiu. Aš ne tik klausau, bet ir noriu suprasti giliai. Jis labai kantriai aiškina. Ir sako: viešpatie, Modesta, kaip tu nesupranti paprastos verslo formulės. Ir aš sakau: nesuprantu, prašau išaiškink“, – pasakojo M.Vžesniauskaitė.
Nors amžiaus skirtumas tarp M.Vžesniauskaitės ir J.Caudwello – nemažas, Modesta teigia, kad keista buvo tik iš pradžių.
„Kai susitikau Johną pirmą kartą, per labdaros renginį, pirmi metai buvo labai sunkūs. Labai pergyvenau ir galvojau, kas blogai su manimi. Aišku, pirmi mūsų metai buvo daugiau kaip draugai. Labai vienas kitą palaikėme ir labai gražiai draugavome. Vėliau persirito į romantinius santykius. Kai pažįsti žmogų, kai įvertini jo savybes, mąstymą, motyvaciją, energiją, norą gyventi – aš kiekvieną dieną didžiuojuosi juo.
Man šalia reikalingas vyras, kuriuo galėčiau didžiuotis. Ar metų skirtumą jaučiu – visiškai nejaučiu. Ką tik pravažiavom „Tour de France“ etapą – 12 valandų ant dviračio prasėdėjome. Metų skirtumo tikrai nesijaučia. Jis nuo 6 iki 12 beprotiškoje įtampoje, kur aš turiu sustoti. Aš šiaip esu labai aktyvi moteris, noriu viską daryti, o kuo daugiau darau, tuo daugiau energijos, kaip ir Johnui. Mes tokia gera komanda. To skirtumo visiškai nesijaučia“, – pasakojo M.Vžesniauskaitė.
Kadangi pora draugauja jau kurį laiką, galbūt jau turi didelių planų ateičiai?
„Ji man sakė, kad niekada neatsiveš draugo į Panevėžį, jeigu nebus tikra, kad nori jam įsipareigoti“, – juokėsi J.Caudwellas.
„Vasara tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 21.00 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
