„Pirmiausia – pasižvalgyti buvusio dvaro sandėliuose, kur dabar veikia firminė Valmiermuižos alaus daryklos parduotuvė bei restoranas. O po to leistis alaus gamybos keliu ir prisėsti jo degustacijos“, – patarė alaus daryklos svečiais besirūpinanti Julija.
Teritorija, kurioje šiuo metu veikia bravoras, yra istorinė. Tad žinodamas Valmieroje gimęs ir augęs verslininkas Aigaras Rungis ne šiaip sau joje sumanė virti alų.
Mat Aigaras mano, kad alus nepelnytai nustumtas nuo švenčių stalo, todėl ėmėsi tokios gamybos, kuri suteikė galimybę alų virti pagal senuosius receptus neskubinant proceso.
„Tačiau kai šeimininkas prieš 10 metų pastatė daryklą, Latvijoje nebuvo nė vieno salyklo gamintojo.
Jį teko pirkti Vokietijoje iš nedidelio šeimos ūkio. Ir dabar tai tebedaroma“, – paaiškino Julija.
Viena svarbiausių žaliavų, be kurios nė vienas žmogus negali imtis gėrimų gamybos, yra vanduo. Aluje jis sudaro 95 proc.
Valmiermuižos bravore vanduo tiekiamas iš greta jo įrengto 150 metrų gylio gręžinio. Ir, pasak Julijos, yra labai kokybiškas.
Svarbu: keliaujant po Valmierą pravartu papietauti Valmiermuižos alaus daryklos restorane. Pietų metu – 12–15 valandomis – čia patiekiami kompleksiniai pietūs: sriuba, karštasis patiekalas bei desertas kainuoja 6 eurus.
Meniu keičiamas kasdien, patiekalai gaminami iš vietos ūkininkų užaugintų produktų.
