Ir štai jau dvidešimt metų, kaip Nijolia Juchnevič dirba viename prekybos tinkle. Ji vadovauja Kepyklų skyriai ir gali patvirtinti, jog didžiulius gyvenimo pokyčius kartais nulemia vienas spontaniškas žingsnis.
Šiuo metu, kai tapo įprasta darbą keisti kas kelerius metus, N.Juchnevič atvejis atrodo išskirtinis, o ir pati pašnekovė savo karjerą vertina kaip tikrą sėkmės istoriją.
Vis dėlto moteris teigia, kad darbo metų skaičiaus nesureikšmina – jai svarbiausi džiuginantys darbo rezultatai ir nuolatinis tobulėjimas.
Vedėja – vos per mėnesį
N.Juchnevič puikiai pamena tą dieną, kai nusprendė sugrįžti į darbą.
Važiuojant sostinės Žirmūnų gatve jos akis užkliuvo už tuometinės „Iki” Paloma parduotuvės kepyklos, iš kurios kasdien sklisdavo prancūziškų gaminių kvapas – tuo metu Lietuvoje tai buvo tikra naujiena!
Ilgai laukti nereikėjo, nes jau kitą dieną moteris džiaugėsi naujomis konditerėmis pareigomis.
„Buvau jauna, energinga, ambicinga. Darbas kepykloje buvo tikras iššūkis, nes visas asortimentas buvo išskirtinai prancūziškas.
Pradėjusi ten dirbti gavau ir daugybę galimybių”, – pasakojo pašnekovė.
Vos po mėnesio Nijoliai buvo patikėtos kepyklos vedėjos pareigos, su kuriomis prasidėjo naujas iššūkių etapas.
Dirbo taip, tarsi būtų savininkė
Anot N.Juchnevič, minčių ieškotis kito darbo jai nė nekildavo, nes niekada nejautė monotonijos ar sustabarėjimo. Nes darbas visada buvo dinamiškas.
„Galima sakyti, jog savo darbą keičiau kas penkerius metus. Dirbau konditere, kepyklos vedėja, tuomet technologe – konsultante, kol tapau visų prekybos tinklo kepyklų skyriaus vadove”, – pasakojo moteris.
Ji niekada nevengdavo papildomo darbo ir stengdavosi atlikti daugiau negu reikalaudavo tiesioginės pareigos, o vadovybės parama bei paskatinimas suteikdavo ryžto įgyvendinti net drąsiausias idėjas.
Net būdama mažos kepyklos vedėja, moteris dirbo visos įmonės mastu – organizuodavo susitikimus su kitų regionų atstovais, tobulindavo kepyklų darbą.
Tapus technologe, darbas įgavo romantiškesnį atspalvį: moteris kūrė receptus, ieškojo ypatingų žaliavų.
Negana to, galimybė tiesiogiai dirbti su prancūzų technologais leido siekti išskirtinumo tikrąja ta žodžio prasme.
Nors šiuo metu informacijos apie prancūzų gardumynus apstu, tuomet, maždaug prieš penkioloka metų, pristatyti prancūzišką meistrystę lietuviškoje virtuvėje buvo itin novatoriška, o bendrauti su specialistais iš Prancūzijos daugeliui atrodė tik tolima svajonė.
Šiandien už sklandų darbą visose „Iki“ tinklo kepyklose atsakinga moteris šypsosi, jog einant metams jos pareigos keitėsi, tačiau jas visas jungė itin stiprus vidinės atsakomybės jausmas – į darbą ji visuomet žiūrėdavo taip, tarsi būtų verslo savininkė.
Motyvacija ir patikima komanda
Kas Nijolią motyvuoja labiausiai – gilinimasis į konditerijos paslaptis, darbo dinamiškumas, o gal aukštų rezultatų siekimas ir nuolatinis rungtyniavimas su savimi?
Moteris teigė, jog daugiausia malonumo suteikia spalvingas ir įvairialypis darbo procesas.
Kepyklų vadovės pareigos turi daug skirtingų, kartais ir netikėtų aspektų: technologijų pritaikymas, rinkodara, dalyvavimas įvairiuose projektuose.
„Tai nėra ramus ir nuobodus darbas. Mane veža dinamika ir įvairovė. Taisyklė „Jeigu darai viena, vadinasi, nedarai nieko kito” man negalioja”, – kalbėjo pašnekovė.
Į vadovės amplua N. Juchnevič turi savitą ir nuoširdų požiūrį. Anot pašnekovės, vadovavimas turi būti atidus ir pagarbus kitiems.
Pasitikėjimu grįstą ryšį su komanda turinti moteris paminėjo, jog visi žmonės skirtingi, tad būtina žinoti komandos narių pranašumus ir kaip vieni gali papildyti kitus.
Tuo tarpu specialistės vadovaujami darbuotojai puikiai žino, kad jai svarbiausias atviras bendradarbiavimas ir kryptingas visos komandos darbas.
Neneigia klaidų tikimybės
Per tiek metų buvo išmokta daug vertingų pamokų, įveikta daug iššūkių – tai, kas kažkada atrodė sudėtinga, šiandien atrodo eilinė užduotis.
„Nėra nereikšmingų dalykų ar pamokų. Kiekvieną iš jų reikia vertinti, įgyti pasitikėjimo, turėti drąsos, bet niekada neatmesti galimybės, kad gali klysti.
Tiksliai ir tvirtai žinoti įmanoma nedaug ką, bet stengtis ne tik įmanoma, bet ir reikia”, – savikritišką požiūrį atskleidė moteris.
Jauniems, dar tik pirmuosius karjeros žingsnius žengiantiems žmonėms Nijolia patarė daryti tai, ką jie mėgsta, ibet ne bet kaip, o nepriekaištingai, atsidavus visa širdimi.
Anot jos, ateitis priklauso nebijantiems rizikuoti, o ne ieškantiems patogumų.
