Tačiau nustebsite sužinoję, kiek daug Lietuvos maisto pramonės įmonių cechuose atsiranda inovatyvių ir išskirtinių produktų.
Nemaža dalis jų sukuriama verslo ir mokslo atstovams dirbant kartu. Šis bendradarbiavimas užsimezga dvejopai – vienu atveju abi pusės pačios viena kitą randa, kitu – verslo kontaktus užmezga įvairiuose renginiuose ar konferencijose. Nemažai prie šio bendradarbiavimo prisideda Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
„Mokslo ir verslo bendradarbiavimas atveria kelius abiem pusėms tinkama linkme nukreipti savo žinias ir kompetenciją. Džiaugiamės prisidėdami prie šio bendradarbiavimo bei inovatyvių ir išskirtinių produktų atsiradimo rinkoje“, – teigia MITA direktorius Kęstutis Šetkus.
Maisto pramonėje inovacijos būtinos
Šokolado fabriko „Rūta“ inovacijų vadovė Rūta Gilaitienė sako, kad maisto pramonėje norint išlikti konkurencingam ypač svarbu būti inovatyviam ir kurti naujus produktus. Vartotojai šiuo metu tikrai turi didžiulį pasirinkimą, tad norint, kad jie atkreiptų dėmesį į mūsų produktus, jie turi išsiskirti, būti kitokie.
Maisto pramonės gaminiai yra dažno ir greito vartojimo, tad ir reakcija į vartotojų poreikius, šiuolaikines tendencijas turi būti greita. Pašnekovės nuomone, Lietuvos maisto pramonė yra tikrai inovatyvi ir išradinga, pastaruoju metu siūlanti vis naujų gaminių.
Šiuo metu, pasak R.Gilaitienės, įmonės prioritetas yra sveikesni gaminiai: „Stengiamės išgirsti klientus. Rūpinamės savo gaminių kokybe bei vartotojų poreikiais. Tad atsižvelgdami į spartėjantį gyvenimo tempą ir tai, kad vartotojams reikia greito, bet vertingo maisto, sukūrėme maistingus riešutų, vaisių ir sėklų užkandžius, kurie gali tapti puikiu užkandžiu skubančiam žmogui. Išgirsti ir suprasti klientų norus nelengva, tad įmonės komanda idėjų semiasi parodose ir konferencijose."
Kaip atsiranda inovatyvūs sprendimai?
Dar pasak R. Gilaitienės, inovatyvius sumanymus padeda įgyvendinti įvairios investicijų programos. Pirmąjį programos projektą EUREKA, administruojamą MITA institucijos, įmonė vykdė dar 2006–2007 metais. Ši priemonė skatina verslo ir mokslo bendradarbiavimą bei sukurtų bendrų rezultatų komercinimą.
Vykdyto projekto tikslas buvo sukurti kokybiškai naujos plaktinės masės glaistytų saldainių ir plaktinių įdarų technologijas ir naujų įrenginių prototipus, siekiant pagaminti naujos kartos, natūraliais vitaminais ir kitomis biologiškai aktyviomis medžiagomis papildytus gana plačiai vartojamus produktus – funkcinį maistą, turintį tradicinę, bet kartu ir naują cheminę sudėtį.
„Projekto metu bendradarbiavome su mokslininkais iš Kauno technologijos universiteto (KTU). Sukurti saldainiai papildyti natūraliais antioksidantais: vitaminu E (tokoferolių ir tokotrienolių mišinys), išskirtu iš palmių vaisių aliejaus, bei likopenu, gautu iš pomidorų. Nors nuo projekto prabėgo jau daugiau nei 10 metų, saldainiai vis dar mūsų asortimente“, – džiaugiasi inovacijų vadovė.
Vėliau įmonė įvykdė dar du EUREKA projektus, naudojosi „Inovaciniais čekiais“.
„Nuolat domimės, stebime valstybės iniciatyvas, susijusias su naujų technologijų ir produktų kūrimu“, – teigia pašnekovė.
Inovacijos ir smalsumas
Kitos maisto pramonės įmonės „Biržų duona“ komercijos direktorius Andrius Kurganovas sako, kad ir jis pats yra smalsus vartotojas: „Visada stengiuosi išbandyti naujus produktus, atidžiai perskaityti etiketes. Man įdomu, kokia gaminio sudėtis. O išvykęs į parodas atrandu egzotiškų produktų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo neskanūs ir visiškai nesusiję su maistu. Šiuo metu pasaulyje populiarėja funkcinis maistas – baltymai, gaunami iš vabzdžių. Vargu ar daugelis išdrįstų paragauti džiovintų žiogų? Tačiau maistiniu požiūriu jie lenkia daugelį mums įprastų produktų.“
Kalbėdamas apie inovatyvių produktų kūrimą pašnekovas teigia, jog šis procesas niekada nenutrūksta.
„Turime subūrę komandą, kuri tuo užsiima, bei tęstinę kepyklėlę, kurioje eksperimentuojame, tobuliname kepinius. Išskirtinumo ir inovatyvumo paieškos niekada nesustoja. Sukūrę vieną naują skonio, sudėties ar formos prasme produktą judame link kito.“ Tačiau galutinį sprendimą dėl naujų produktų priima vartotojai.
„Stengiamės, kad produktai tenkintų klientus. O pastarųjų lūkesčiai skirtingi, vieniems svarbu skonis, kitiems – produkto sudėtis, dar kitiems – pakuotė“, – tvirtina pašnekovas.
Žmonės mėgsta naujoves, tad ir atsiliepimų ilgai laukti netenka. Vis dėlto būna, kad naujovė klientus domina tik trumpuoju periodu, tačiau ilgesnės sėkmės nesulaukia.
Tačiau nesėkmės, pasak A. Kurganovo, tik dar labiau skatina ieškoti dar įdomesnių sprendimų ir skonių: „Stengiamės nuspėti klientų reakciją vieno ar kito produkto atžvilgiu, tačiau taip pat suprantame, jog viską numatyti į priekį sunku.“
Bendradarbiauja su mokslo atstovais
Anot pašnekovo, inovatyviems sprendimams būtinas platus akiratis, tad naujoves įmonė kuria ne tik pati. Jau daug metų ji bendradarbiauja su KTU.
„Integruojame sprendimus, kuriuos mokslininkai sukuria savo laboratorijose. Bendromis jėgomis esame sukūrę ne vieną naują produktą. Šiuo metu dirbame su raugo bakterija, kuri suteikia naują aromatą ir skonį“, – sako A. Kurganovas. Pašnekovas įsitikinęs, jog inovacijų niekada nebūna per daug: „Maisto pramonė – viena seniausių pramonės šakų Lietuvoje. Nemažai maisto pramonės įmonių yra įsikūrusios regionuose, jose dirba nemažai žmonių. Manau, ir mūsų kuriama bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis yra akivaizdi nauda šaliai. Todėl svarbu didinti konkurencingumą, produkciją parduoti ne tik Lietuvoje, bet ir ieškoti naujų užsienio rinkų.“
Straipsnių ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
