Daug lietuvių vyksta į Prancūziją, Ispaniją išmėginti savęs Šv. Jokūbo kelyje. Leistis į piligriminę kelionę pėsčiomis galima ir Lietuvoje, juolab prieš kelerius metus pradėjus puoselėti šią idėją jau nusidriekė keli keliai. Lietuvoje galima rinktis Vilniaus, Kauno, Šiaulių kelią, keliauti Šv. Jokūbo žiedu ar Žemaitijos (dar vadinamo Karaliaučiaus) keliu.
Susibūrė į asociaciją
Vyriausybė 2016 metais patvirtino bažnyčių, įeinančių į Šv.Jokūbo kelią, sąrašą, o į asociaciją susibūrusios savivaldybės rūpinasi, kai šį kelią nudriekti savo valdose.
Į asociaciją šiuo reikalu dabar yra susibūrusios 25 savivaldybės iš 40-ies, per kurias veda lietuviškasis Šv. Jokūbo kelias. Iš viso jis tęsiasi apie tūkstantį kilometrų.
Kaip sakė Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos sekretorius Žygimantas Gudišauskas, maršrutai tampa vis gyvesni, jais keliauja lietuviai, ėjo ir belgų, prancūzų, australė.
„Lietuvos sakralinės vietos gražios, čia užsieniečius traukia kultūros, kulinarinis paveldas. Žodžiu, yra ką pamatyti“, – sakė Ž.Gudišauskas.
Laukia daugiau piligrimų
Kaip sakė Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos vikaras ir Apsireiškimo koplyčios rektorius Darius Vasiliauskas, šią šventą vietą, kur apsireiškė Švč. Mergelė Marija, yra aplankiusios piligrimų grupės iš Pietų Korėjos, Japonijos, Australijos, Malaizijos, Amerikos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos.
Piligrimų centre įkurti svečių namai. Pasak D.Vasiliausko, atsiradus poreikiui, bus įkurta daugiau nakvynės vietų.
Jis tikras, kad netrukus dar daugiau piligrimų aplankys Šiluvą, mat ji tapo Šv. Jokūbo kelio dalimi, netrukus Šiluvos bažnyčią papuoš šio kelio stoteles žyminti šv. Jokūbo kriauklė.
Pats keliavo Šv. Jokūbo keliu
„Man pačiam teko Ispanijoje porą kartų keliauti Jokūbo keliu. Pamatai bažnyčios bokštą ir eini ten, viskas aišku, neapsiriksi.
Labai džiugu, kad ir Lietuvoje yra tokių kelių, nebūtina vykti į Ispaniją. Jau suženklintos kai kurios vietos, bet, žinoma, reikia nebrangių nakvynės vietų, kur būtų galima prisiglausti, kur nusipirkti pavalgyti, tarkim, nebrangių dienos pietų“, – kalbėjo Šiluvą aplankęs Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas.
Jis pabrėžė, kad Šiluva gerai žinoma ne tik lietuviams, bet ir lenkams.
„Turistų grupėms iš Vakarų šalių vienos Baltijos šalies per mažai. Atskrenda į Taliną, keliauja į Rygą, iš ten vyksta į Kryžių kalną, kuris jiems gerai žinomas, o tada keliauja į Kauną ir Vilnių. O tai yra vienas kelių, kurie galėtų vesti per Šiluvą. Tai labai paprasta, pakeliui, patrauklu“, – kalbėjo arkivyskupas.
L.Virbalas išskyrė ir Pažaislį (jis nustebino ir ne vieną užsienietį), Žemaičių Kalvariją, Pivašiūnus, Trakus, Krekenavą. Arkivyskupas tikras, kad tokias vietas derėtų sujungti į maršrutų tinklą, kad būtų patogiau turistams. Tuomet šios vietos sulauktų daugiau lankytojų.
Tai įrodė ir Gailestingumo metais surengta akcija – žmonės lankė į maršrutą susietas šventas vietas, tų vietų bažnyčiose jiems į specialias koretels įdėdavo antspaudą.
Jis nedvejoja, kad religine prasme svarbios vietos traukia užsienio turistus.
Tarkim, jis prisiminė, kaip prieš kelerius metus ambasadorės prie Šventojo Sosto Irenos Vaišvilaitės surengta medinių bažnyčių fotografijų paroda Romoje sulaukė didelio susidomėjimo.
„Žmonės ėjo ir žiūrėjo išsižioję, jie tokių dalykų nematę, neturi. Tai mums atrodo įprasta“, – kalbėjo arkivyskupas.
