„Atvykau apžiūrėti naujojo baseino ir pamačiau save čia, Ignalinoje, patį plaukiantį ir mokantį vaikus plauktioti“, – lrytas.lt lankantis Ignalinos mieste pasakojo Eugenijus.
Priviliojo iš sostinės
Iš Šiaulių kilęs plaukimo treneris studijas pradėjo savo gimtajame mieste, o vėliau jas pratęsė jau sostinėje. Į Ignaliną iš Vilniaus jį atviliojo Lietuvos plaukimo federacija, mat čia, tik ką naujai pastatytam baseinui, reikėjo plaukimo trenerio ir specialisto.
Sutikęs užmesti akį į naują statinį, Eugenijus, pamatęs baseiną, čia ir pasiliko.
„Tik atvykau apžiūrėti baseino ir iškart pamačiau save tame baseine beruošiantį vaikus varžyboms. Taip ir atsiradau čia“, – šypsodamasis pasakojo treneris.
Kaip atsiminė, tąkart baseinas jam pasirodęs labai šviesus ir malonus.
„Juk viskas buvo nauja. Pats Šiauliuose plaukiojau niūriuose ir tamsiuose baseinuose, o čia švietė saulė. Pamačiau, kad vaikus mokyti čia plaukti man bus labai malonu. Plaukimo kaip sporto Ignalinoje iki tol nebuvo buvę“, – apie savo sprendimą kalbėjo jis.
Tam, kad treneris papildytų Ignalinos specialistų komandą, prisidėjo ir Ignalinos savivaldybė. Ji vyrui skyrė tarnybinį butą, vienkartinę išmoką.
„Paprasčiausiai pasitaikė tokia galimybė. Vėliau nusipirkau savo butą. Šiuo metu turiu dvi dukras ir žmoną. Ji dirba pasienio rinktinės tarnautoja“, – pasakojo Eugenijus.
Besimokančiųjų plaukti mažėja
Treneris vaikus Ignalinoje plaukti moko jau 12 metų, o vyrą puikiai pažįsta kone visi ignaliniečiai.
„Būna, gatvėje vaikai mane šaukia: „Treneri, treneri“. Daugumą mažųjų šiame mieste aš pažįstu“, – džiaugėsi jis.
Šiuo metu treneris tiek veda mokymo plaukti pamokas, tiek ugdo gabiausiųjų meistriškumą, užsiima rimtomis treniruotėmis, dalyvauja varžybose.
„Besimokančių plaukti skaičius priklauso nuo to, kiek vaikų lanko mokyklą. Deja, tas skaičius stipriai mažėja. Kai tik atvykau, jų buvo apie 3,5 tūkst., o dabar belikę vos 1,7 tūkst. vaikų“,- apgailestavo Eugenijus.
Tiesa, norinčių siekti aukštų rezultatų vaikų nemažėja – jų grupėje yra apie 50.
Dalyvauja varžybose
Po daugiau nei dešimtmečio, praleisto Ignalinoje Eugenijus puikiai pamena savo paties anksčiau ištartus žodžius.
„Tada sakiau: „Mano tikslas čia – apsižvalgyti, suburti Ignalinos vaikus, ramiai padirbėti, pasižiūrėti, kaip čia viskas vyksta, kaip man patiks trenerio darbas“.
Bet po pusės metų mes jau vykome į varžybas, nors buvau užsibrėžęs, kad dalyvausime su auklėtiniais tik po kokių penkerių metų“, – juokėsi jis.
Šiandien vyro auklėtiniai – rimti varžovai ne tik Lietuvos, bet ir užsienio plaukikams.
„Ko gero, mano patirtis prisideda prie vaikų rezultatų“, – kalbėjo jis.
Visgi paklaustas, ar čia, Ignalinoje, geram gyvenimui ko nors trūksta, vyras buvo atviras.
„Mums nereikia triukšmo, šurmulio, vakarėlių. Mes ramesni žmonės. Mums patinka gamta, ežerai.
Jei lygintume mažą miestelį su dideliu miestu, vis tiek ne visada čia parduotuvėje gausi tam tikrų dalykų, kurių gali rasti didmiestyje. Ko reikia, važiuojame ir nusiperkame į Vilnių“, – nuoširdžiai sakė Eugenijus.
