Ir nors jaunieji verslininkai pasakojo, kad tokios kavinės poreikis Kėdainiuose buvo būtinas, nes mieste nieko panašaus niekada nebuvo, jie pripažino nesitikėję tokio miestiečių bei miesto svečių srauto.
Tačiau pridūrė – plėstis į didžiuosius miestus negalvoja, nes nenori „tapti eiline tinkline kavine ir dirbti pagal šabloną“.
Matė neišnaudotas nišas
Kėdainiečiai pasakojo, kad tik baigę vietines mokyklas tęsti mokslus nusprendė vykti į sostinę. Vaiga baigė Komunikacijos studijas Vilniaus universitete (VU), o Benas – Politikos mokslus Mykolo Romerio universitete (MRU).
Abu dirbo pagal specialybes (Vaiga buvo vienos įmonės atstovė spaudai, o Benas – tuometinės Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės patarėjas bei vienos didžiausių jaunimo organizacijų vadovas), tad, kaip patys teigė, kavinės idėja kilo ne iš neturėjimo kuo užsiimti, o tik iš noro atgaivinti gimtąjį miestą.
„Seime darbas buvo kostiumuotas, švarus, atrodė, ko daugiau norėti tokiose pareigose“, – juokėsi Benas.
Tačiau iškart pridūrė – tiek jis, tiek Vaiga daug dirbo, bet nematė jokio rezultato.
„Jaučiau savotišką degradaciją, kuomet daugybę laiko reikėdavo praleisti prie kompiuterio ekrano ir suprasdavau, kad iš tiesų nuo manęs čia niekas nepriklauso, jeigu aš išeičiau, niekas net nepasikeistų.
Vaiga visada šnekėdavo, kad savame gimtame mieste yra neišnaudotų nišų – tiek pramogų, tiek paslaugų sferoje“, – prisiminė kėdainietis.
Pati Vaiga pasakojo, kad besimokydama mokykloje itin jautė kavinių trūkumą, nes pertraukų metų moksleiviai, norėdami paskanauti gardžios kavos, turėdavo važiuoti į degalines.
Žmonės neturėjo kur leisti pinigus
Todėl, kai kartą grįžęs iš Vilniaus namo ir nusprendęs pasivaikščioti Kėdainių senamiesčio gatvėmis, Benas užtiko nuomojamą plotą pačiame senamiesčio centre, pora ilgai negalvojo – griebė patalpas ir nusprendė įsirengti jose kavinę.
„Patalpas pamačiau penktadienį, o pirmadienį mes jau pasirašėme nuomos sutartį. Žinojome tik tiek, kad norime jose įrengti nedidelę kavinę.
Paskaičiavome savo lėšas, šiek tiek padėjo tėvai. Visada tokie buvome – jei tik turėjome idėjų, net jei nebūdavo pinigų, viską padarydavome, kad tik jas įgyvendintume, nes tiesiog degėme tuo“, – aiškino Benas.
Paklaustas, ar nesvarstė galimybės atidaryti kavinę sostinėje, kur tuomet ir gyveno, jis teigė didžiausią potencialą matęs gimtuosiuose Kėdainiuose, kurių senamiestis, anot jo, jau kurį laiką buvo „tarsi miręs“, nors patys žmonės norėjo pramogų: „Norėjome kavinės būtent čia, nes šis miestas turi savo aurą. Čia yra be galo daug įmonių, fabrikų, darbo vietų… Jeigu žmonės turi darbus, jie turi ir pinigų, tik neturi jų kur leisti. Dažnai girdėdavau, kaip draugai važiuoja į Kauną vien tam, kad nusipirktų šaltą kavos gėrimą.“
„Norėjome padaryti savo miestui ką nors gero. Mūsų verslas nėra tik pelno darymas. Darėme daug iniciatyvų, renginių, pokalbių vakarų, kurie mums ėjo visiškai į minusą, tiesiog norėjome, kad žmonės čia turėtų, ką veikti. Nelaikome savęs verslininkais, esame bendruomenės dalis“, – pažymėjo Vaiga.
Sulaukė milžiniško srauto lankytojų
Vos per kelias dienas nusprendę kardinaliai pakeisti savo gyvenimą, kėdainiečiai dar kurį laiką liko dirbti Vilniuje, o savaitgaliais grįžę įsirenginėjo patalpas naujiems kavos namams.
Jie juokėsi – anksčiau šioje vietoje buvo soliariumas, išmargintas ryškiomis spalvomis, tad jiems teko gerokai padirbėti, norint paversti patalpas šviesiomis ir estetiškomis.
Tiesa, Benas ir Vaiga pripažino – jų sėkme tikėjo nedaugelis. Didžioji dalis draugų bei pažįstamų skeptiškai vertino poros ketinimus, nes, esą, Kėdainiai yra mirštantis miestas, kuriame nėra žmonių, o be alkoholio kavinei išvis bus sunku išsilaikyti.
Visas kėdainiečių triūsas truko vos mėnesį, o po to sekė griausmingas kavinės atidarymas, kokio nesitikėjo ne tik skeptikai, bet ir patys verslininkai.
„Atsidarėme Kovo 11-ąją, penktadienį, tad sulaukėme milžiniško srauto žmonių. Gyventojams buvo įdomu, kokia naujiena atsirado jų mieste. Jau vien per pirmąją dieną sulaukėme virš 400 lankytojų...“ – skaičiavo Vaiga.
Pirmąją savaitę kavą ruošti ji buvo palikta viena, nes pora dar tikėjosi, kad merginai pavyks susitvarkyti, o Benas iki vasaros galės baigti darbus Seime.
„Tačiau jau po savaitės man teko mesti darbą ir grįžti padėti Vaigai. Savaitę dirbome dviese, o dar po savaitės įdarbinome dar vieną žmogų. Šiandien jau turime tris darbuotojus“, – kalbėjo pašnekovas.
Taip pat jis juokėsi, kad prieš kavinės atidarymą preliminariai buvo pasiskaičiavęs, kad tam, jog išsilaikytų, kavinėje turi apsilankyti bent 30 žmonių per dieną. O dabar, anot jo, net blogiausią dieną jų apsilanko mažiausiai 100.
Klientų srautas tik didėja
Pora pasakojo, kad pirmieji mėnesiai buvo išties nelengvi, nes dirbti tekdavo nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro.
Paklausti, kaip išmoko tinkamai paruošti kavą, kėdainiečiai tikino lankę ne vienus kursus, tačiau pripažino, kad geriausia pamoka jiems buvo patirtis.
Po kurio laiko jie įsigijo nuosavą kavos aparatą ir pradėjo pirkti kokybiškesnes kavos pupeles.
„Klientų lūkestis buvo viršytas kelis kartus ir tai leido labai greitai įsigyti savo įrangą, nes iš pradžių dėl patirties neturėjimo buvome nepaskaičiavę, kad natūraliai vasarą reikės ir kondicionierių, ir ledo generatoriaus“, – vardijo Benas.
Pora džiaugėsi, kad, nors net atidarius kavinę skeptikai toliau aiškino, kad sėkmė gali trukti tik pirmuosius metus, klientų srautas ne mažėja, o tik didėja.
„Praėjusiais metais gavome apdovanojimą kaip geriausia Kėdainių rajono įmonė mažiausiųjų įmonių kategorijoje. Džiugu, kad miestas atsigauna ir daugiau įmonių pasekė mūsų pavyzdžiu.
Neseniai senamiestyje atsidarė kokteilių baras, kuris pagyvino ir Kėdainių naktinį gyvenimą, kurio anksčiau apskritai nebuvo“, – teigė Vaiga.
Organizuoja ir renginius
Taip pat pridūrė – į kavinę užsuka ne tik jaunimas, bet ir vyresnio amžiaus žmonės. Tiesa, ji pripažino, kad jie neretai pasiskundžia dėl kainų ir sako, kad kavos pigiau galėtų atsigerti namuose, tačiau galiausiai nusiperka ir sugrįžta dar kartą, tik jau su didesne kompanija.
Benas akcentavo, kad jie nėra tik kavos virėjai, bet ir masinių viešų veiklų organizatoriai. Siekdami dar labiau pagyvinti Kėdainius, jaunieji verslininkai pasakojo organizuojantys įvairius viešus pasikalbėjimus su žymiais žmonėmis, daug pasiekusiais kėdainiečiais, sėkmingais verslininkais.
Kavinėje vyksta knygų pristatymai, marškinėlių bei kalėdinių eglučių dekoracijų seminarai ir pan.
„Dabar patys beveik nebedirbame, generuojame kitas idėjas. Mes išėjome iš to stereotipo, kad verslas atsiperka tik po trijų metų.
Apskritai, kiek mes uždirbame, mums dar ne taip svarbu, bet mes išlaikome ir leidžiame užsidirbti net trims žmonėms.
Mūsų tikslas – kad jie čia uždirbtų tiek pat ar net daugiau nei Vilniuje ar Kaune“, – mintimis dalijosi Benas ir Vaiga.
