Pirmenybė Lietuvos gamintojams
Gurmaniško maisto krautuvėlės įkūrėja, šeimininkė ir siela – Justina Gikniutė Kočetova. Sumanymas nepailstančiai prekių ženklų kūrėjai kilo supratus, kad būtina sutelkti geriausius Kėdainių smulkiuosius gamintojus po vienu stogu ir tapti trumpąja grandimi tarp gamintojo ir vartotojo.
Nors parduotuvėlės įkūrėja pirmenybę teiks savo šeimos ūkio, kėdainiečių ir Lietuvos gamintojų produkcijai, bet ant prekystalių puikuosis atrinkti produktai ir iš kaimyninių (Latvijos, Estijos) bei tolimesnių (Italijos, Ispanijos, Škotijos, Austrijos, Argentinos, Portugalijos, Indijos, Irano, Pakistano, Nepalo, Kamabodžos, Tailando, Jungtinių Amerikos valstijų) šalių.
Kūrė inovatyvų produktą iš agurkų
Parduotuvėlėje bus prekiaujama ir unikaliu Kėdainių kraštą reprezentuojančiu produktu – agurkų džemu „Gurkė“. Šis naujas gurmaniškas produktas savo pavadinimą padovanojo ir visai parduotuvėlei.
Savo kraštą mylinčiai Justinai norėjosi ne tik atidaryti gardžių produktų prekybos vietą, bet ir sukurti įsimintiną Kėdainius reprezentuojantį produktą. Mintis kurti agurkų džemą kilo pačiai Justinai. Idėją sustiprino ir pirkėjai mugėse, kur tekdavo pristatyti savo šeimos įmonės produkciją iš šamų.
Mugių lankytojai išgirdę, kad gamintojai iš Kėdainių ir rimtai, ir juokaudami, ir su ironija vis klausdavo: „o tai kur produkcija iš agurkų?“. Šių užuominų nepraleidusi pro ausis, kūrėja visą šią šiltą vasarą intensyviai eksperimentavo virdama džemus iš įvairių Kėdainiuose išaugintų agurkų rūšių.
Po intensyvių bandymų ir skonio tobulinimo paieškų su partneriais buvo sukurtas saldus intensyvaus skonio agurkų džemas. Jis ypatingai dera prie balto pelėsio sūrių, tradicinio lietuviško varškės sūrio ir net su blynais.
Bus gardus suvenyras
Šis gaminys rimtai pretenduoja tapti unikaliu valgomu suvenyru iš istoriškai seniausiai žinomo agurkų augintojų miesto. J. Gikniutė Kočetova nesikrato miestą lydinčios agurkų augintojų šlovės.
„Protėviai mums paliko stiprų verslumo geną, kurį kiekviename laikmetyje vystėme taip, kaip tuo metu galėjome. XIV amžiuje daržininkystė legaliai buvo sutelkta žydų rankose. Sovietmečiu Kėdainiai garsėjo kaip nebijantys iš to papildomai užsidirbti žmonės. Dabar mes galime kurti inovatyvius produktus ir taip priminti ir įamžinti savo krašto istoriją“, – sako J. Gikniūtė Kočetova.
Saugos istorinę atmintį
Dauguma kėdainiečių labai puoselėja savo istoriją ir saugo kiekvieną svarbų unikalų ir įdomų jos faktą. Ir pati parduotuvė įsikūrusi istorinėje miesto vietoje, kurią pasak šeimininkės būtina priminti. Viduramžiais šioje dabartinių Kėdainių vietoje kūrėsi naujas miestas – Jonušava. Čia ėmė telktis pirmieji pirkliai. Todėl tik įžengus prieš akis puikuojasi ir tuometinis Jonušavos herbas. Vėliau miestui augant ir plečiantis abu miestai susiliejo ir pradėti vadinti vienu vardu – Kėdainiai.
Miesto dalis išskirtinė dar ir tuo, kad jis yra visiškai šalia veikiančio miesto turgaus. Turgaus, kuris yra nepakeitęs savo paskirties nuo 15 amžiaus. Tai vienintelis iki šiol veikiantis turgus savo istorinėje vietoje visoje Europoje.
Parduotuvės šeimininkė nusiteikusi kasmet ypatingai paminėti ir vienos ryškiausių tos epochos asmenybių Jonušo Radvilos gimtadienį. Sumanymų nestokojančiai kėdainietei atrodo, kad prasminga istorinius faktus priminti žaismingai.
Iššūkius kuria sau pati
Iššūkis imtis prekybos nebaugino. Kaip ji pati sako: „Kuriu sau iššūkius vieną po kito“.
Vienas iš iš jų – neemigruoti.
„Galimybės pasilikti visų išsvajotoje Amerikoje buvo, bet noriu viską susikurti čia, Lietuvoje pati. Ir tai įmanoma, be užsienyje uždirbtų pinigų“- sako J. Gikniūtė Kočetova.
Sunkiau, bet užtikrintai eidama verslo kūrimo keliu ji nesidžiaugia emigrantų grįžimo skatinimo politika, bet ragina dažniau pastebėti ir atsigręžti į tuos, kurie Lietuvoje atlaikė visus sunkumus.
