Lrytas.lt skelbia straipsnių ciklą apie įdomius mokytojus. Istorijos apie šaunuolius pedagogus – rubrikoje „Aš esu mokytojas“.
„Būna, kad pareinu namo ir vis dar galvoju, ką dar nuveikus su vaikais, man vis dar sunku atsiriboti nuo darbo kasdienybės, net konfliktų su artimaisiais kyla“, – pasakojo 25 metų pedagogė, skaičiuojanti trečius metus pedagoginio stažo.
Pasirinko pedagogiką
Šiaulių lopšelio-darželio „Pasaka“ auklėtoja J.Bagdonaitė – dar studentė. Ji – Šiaulių universiteto magistrantė – studijuoja švietimo vadybą.
12-toje klasėje mergina apsisprendė stoti į policijos mokyklą. Tačiau artėjant lemiamam momentui nutarė rinktis aukštąsias studijas.
„Rinkausi tai, kas būtų artima. Tai buvo edukologija ir vaiko teisių apsauga. Svarsčiau, kad baigusi galėčiau dirbti policijoje, rūpintis vaiko teisių apsauga“, – savo argumentus nurodė J.Bagdonaitė.
Pradėjusi mokytis ji suprato, kad traukia pedagogika, ir mintys apie policiją pranyko.
J.Bagdonaitė dirbti pradėjo studijuodama, tiesa, nes su vaikais. Mergina įsidarbino konsultante vienoje Šiaulių parduotuvių.
„Norėjau užsidirbti, nesu iš turtingos šeimos. Gyvenimas privertė jau tuomet dirbti. Tačiau tai netrukdė, mano mokymosi rezultatai buvo neprasti“, – pasakojo J.Bagdonaitė.
Pirmenybę teikia darbui
Ketvirtame kurse ji pradėjo dirbti privačiame vaikų darželyje, tapo auklėtojos asistente. Nebuvo lengva, nes tuo pat metų ji rašė bakalauro darbą, gintis pedagoginių studijų darbą.
Baigusi bakalauro studijas ji perėjo dirbti į valstybinį darželį. Tam reikėjo ikimokyklinio ugdymo pedagogikos išsilavinimo, tad ji ėmėsi vienu metu išlyginamųjų studijų ir dar įstojo į magistrantūrą.
Dabar ji rašo magistro darbą ir kadangi į paskaitas nebereikia eiti, kiek lengviau. Nors, neslėpė Justina, tenka ir vėlyvu metu prisėsti prie magistro darbo.
„Pirmenybę teikiu darbui. Manau, kad geras studentas ne tas, kuris mokosi vien dešimtukais, o tas, kuris įgyja realios patirties savo srityje“, – aiškino jaunoji pedagogė.
Mokosi paprastų dalykų įdomiai
Svarbiausia J.Bagdonaitei darbe tai, kad jis nenuobodus. Vaikams sudominti ji taiko modernius, įtraukiuosius metodus.
„Valstybiniame darželyje dar daugiau visokių netradicinių metodų taikau“, – pabrėžė auklėtoja, pamėgusi STEAM ugdymo kryptį (apima mokslą, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką).
Taip pat ji su mažaisiais atlieka daug mąstymą skatinančių užduočių.
Tai, kas labiausiai sudomina vaikus, anot pedagogės, yra labai paprasta. Tarkim, neseniai su vaikais piešė ant sniego.
„Atsinešiau į grupę kibirą sniego, kiekvienam jo įdėjau į lėkštelę, paleidau klasikinę muziką ir kurį laiką vaikai piešė. Vaikai buvo susikaupę, buvo tylu, ramu. Vaikai gali sutelkti dėmesį, kai veikla įdomi“, – pasakojo Justina.
Ji sakė, kad tąkart vaikai išmoko ir dar vieno dalyko – sniegas virsta vandeniu, o vanduo sušąla į ledą. Antrajai užduočiai įgyvendinti vaikai pripylė vandens į balionus, tada juos sušaldė ir piešė ant kone akmeniu virtusio baliono.
„Tai gamtos dalykai, su kuriais įdomu susipažinti ir trimečiams“, – pabrėžė auklėtoja.
Susitaria su trimečiais
J.Bagdonaitės grupėje – 20 vaikų.
„Tiek vaikų nelengva suvaldyti. Tačiau mes mokomės elgesio taisyklių, laikomės susitarimų, kaip dirbame, ilsimės, žaidžiame grupėje. Tai gali suprasti ir trimečiai“, – sakė pedagogė.
Kai susitari dėl elgesio, tuomet nesunku imtis ir eksperimentų. Tačiau jaunoji pedagogė neslėpė: vienas sunkumas kyla – mažieji noriai neria į mokslo pradžiamokslį, puikiai sprendžia užduotis, tačiau sunkiausia jiems – suvaldyti emocijas.
„Būna, kad po eksperimentų dalis vaikų kunkuliuoja emocijomis visą dieną, būna išsiblaškę. Tačiau tai dar vienas iššūkis – išmokti susidėlioti jausmus, kas bus svarbu ir vėliau. Juk į vaikų darželius pastaraisiais metais ateina vis daugiau impulsyvių, hiperaktyvių vaikų, tad pedagogas turi padėti jiems“, – aiškino J.Bagdonaitė.
Išsiugdė kantrybę
Pačioje karjeros pradžioje jaunai pedagogei buvo sunkiausia bendrauti su tėvais, ją baugino tai, kad jie kreivai žiūrės į jauną, nepatyrusią auklėtoją. Tačiau jos baimės ilgainiui ištirpo, tėvai noriai prisideda prie J.Bagdonaitės sumanymų.
„Tėvų požiūris keičiasi, jiems toli gražu svarbu ne tik tai, ar vaikai pavalgė darželyje. Dažnai atėję jie vaikų klausia, ką jie šiandien naujo išmoko“, – pasakojo Justina.
Ji sakė dažnai matanti, kai jos bendraamžės auklėtojos keičia darbą, joms per sunku dirbti su vaikais.
„Aplinkiniai sako, kad galėčiau susirasti kitą darbą, galbūt geriau mokamą, tačiau man patinka tai, ką darau. Kiekviena diena vis kitokia, jokios monotonijos, o iššūkių nebijau. Per darbo metus išsiugdžiau kantrybę“, – šypsojosi J.Bagdonaitė.
Tavo mokytojas – šaunuolis, apie kurį būtina visiems papasakoti? Rašyk aida.murauskaite@lrytas.lt
