Lrytas.lt skelbia straipsnių ciklą apie įdomius mokytojus. Istorijos apie šaunuolius pedagogus – rubrikoje „Aš esu mokytojas“.
Kiekvienoje klasėje ji turi žvaigždučių. Taip privačios „Saulės“ gimnazijos, esančios Vilniuje, pedagogė vadina mokinius, kurie užsidegę aistra gamtos mokslams. Tiesa, didumą turbūt ji pati ir įžiebė. Kaip kadaise jos dailės mokytoja pažadino pačios I.Viltrakienės kūrybiškumą.
Iš dviejų mokyklinių pomėgių – dailės ir biologijos – pirmiausia ji pasirinko menus ir tapo juvelyre. Tačiau vėliau gyvenimas viską apvertė aukštyn kojomis, ir I.Viltrakienė vėl stojo į dar vaikystėje atrastą biologijos vagą.
„Jei mane išmestų iš darbo, nežinau, ką daryčiau. Gal kūryba ir teliktų“, – šypsodamasi sakė patyrusi mokytoja, kiekvieną savaitę sau neleidžianti apsnūsti protmūšiuose.
Į mokyklą – per aplinkui
„Į pedagogikos vėžes papuoliau ne iš karto. Būdama mokinė Šakių rajone Griškabūdyje mėgau du dalykus – dailę ir biologiją. Buvau įsimylėjusi savo dailės mokytoją Rimutę Amonienę, su ja iki šiol bendraujame, ji neseniai išėjo į pensiją.
Pirmiausia nuėjau dailės keliu, įstojau, baigiau mokslus ir tapau juvelyre“, – sakė I.Viltrakienė.
Ji spėjo net šiek tiek padirbėti juvelyre vienoje Druskininkų įmonėje.
Tačiau ilgainiui moteris panoro kūrybos. Palaukite, bet juk juvelyrika ir yra kūryba?
„Tačiau tam reikėjo materialinės bazės, savo dirbtuvių. Aš jos neturėjau. O štampuočių daryti nenorėjau“, – paaiškino I.Viltrakienė.
Tuomet ir sužibo antroji vaikystės aistra – biologija. Jaunoji juvelyrė įstojo į tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą. Dirbti biologijos mokytoja ji pradėjo Vilniaus rajono Bezdonių vidurinėje mokykloje.
Pamokoms ruošdavosi valandų valandas
„Pamokoms ruošdavausi iki begalybės. Ne valandą, kartais ir dviejų nepakakdavo. Tačiau žinojau, kad į tas pirmąsias savo pamokas ateidavau maksimaliai pasirengusi.
Būdama jauna, ką tik iškepta mokytoja, norėjau turėti atsakymus į visus galimus klausimus. Jei vienas mokinys užduotį baigtų anksčiau nei kiti, turėjau pasirengusi ką jam dar duoti padaryti“, – apie savo karjeros pradžią pasakojo mokytoja.
Vėliau I.Viltrakienė perėjo į Vilniaus Viršuliškių vidurinę mokyklą. Ten išdirbo 19 metų. Aštuonerius iš jų dirbo dviejose mokyklose – ne tik Viršuliškėse, bet ir privačioje „Saulės“ gimnazijoje.
„Prieš kelerius metus apsisprendžiau dirbti tik „Saulėje“, mane paviliojo kūryba. Rašau vadovėlius, rengiu kitokias priemones“, – sakė 28 metų mokytojavimo stažu galinti pasigirti pedagogė.
Mokytoja uždavinėja klausimus ir „Tūkstantmečio vaikams“, taip pat kūrė edukacinę programą Mindaugo Survilo filmui „Sengirė“, yra ir EMA užduočių autorė.
Pamoka – net operacinėje
Privačioje gimnazijoje I.Viltrakienė dirba su vyresniųjų klasėmis, kuriose – vos keliolika mokinių, o tuomet gali vaikams skirti daugiau dėmesio.
„Čia galima atsiskleisti, daryk ką nori. Mes auginame viščiukus, periname juos inkubatoriuje. Vienais metais turėjome tris vadas viščiukų, pernai – putpeliukų išsiperinome. Vaikai ateina stebėti gimimo stebuklo.
Auginame šaltakraujus gyvūnus dafnijas, su kuriomis leidžiama eksperimentuoti. Vykstame ir į užsienio mokslo centrus. Į mokslą mes einame per patirtis“, – pasakojo mokytoja.
Vaikai padedami I.Viltrakienės pasigamino elektroforezės aparatą, stebi augalų mutacijas šviečiant ultravioleto lempoms.
Jos mokiniai, ypač besirengiantys tapti gydytojais, gali dar mokyklos suole pasitikrinti, ar tai jų tikrasis pašaukimas. Kartais jie daro tai, kas kitiems kelia siaubą.
„Tarkim, per pamokas pažintiniais sumetimais pjaustome kiaulių inkstus. Kai kurie vaikai tuomet supranta, kad tai ne jiems. Mano vaikai yra buvę ir tikroje operacinėje. Tai irgi galimybė pasitikrinti“, – sakė mokytoja.
Gabiausieji iškeliauja ir praktikos į biotechnologijų įmonę „Termo Fisher“.
Ji siekia, kad jos mokiniai taptų mokslininkais, tyrėjais?
„Ne, mano, kaip subrendusios asmenybės, tikslas yra padėti mokiniui atsiskleisti. Kartais ateina vaikas ir klausia, ką jam daryti, kokią profesiją rinktis, jis ir ten, ir ten nori. Sakau jam: eik ten, kur tavo širdis. Nežiūrėk į pinigus. Būsi laimingas, kai dirbsi mėgstamą darbą“, – kalbėjo I.Viltrakienė.
Ji džiaugiasi, kad jos įžiūrėtos žvaigždutės, kurias reikėjo stumtelėti, surado savo vietą.
„Genetika yra galinga jėga, šito nepaneigsi, bet mokinys yra lanksti medžiaga. Kaip kad geras molis, tu jį paruošk, pakreipk ir padarysi tikrą stebuklą, tokį, kad jis net pats iš pradžių nesupras, kad gali padaryti tai, ko nemanė galintis anksčiau.
Mano užduotis – atskleisti mokinį, kad jis pats patirtų sėkmę ir džiaugsmą, o išeidamas iš mokyklos išsineštų gėrį ir jos nepamirštų“, – apie savo mokinius kalbėjo I.Viltrakienė.
Anksčiau buvo griežtesnė
Kuo ji dabar, beveik po trijų dešimtmečių, skiriasi nuo tos jaunos biologijos mokytojos Bezdonyse?
„Tada buvau kur kas griežtesnė ir kategoriškesnė. Dabar į daug ką žiūriu lanksčiau. Kartais man koks vaikas sako: „Mokytoja, aš juk blogas“. Koks tu blogas? Nebūna blogų žmonių. Kiekvienas turi ką nors gero, tik reikia tai atrasti“, – sakė mokytoja.
Ji pamena ir ją sugraudinusį atvejį prieš daug metų, kuris atskleidė, kaip ja pasitikima. Vienas naujokas vienuoliktokas pasilikęs po pamokos paklausė, kaip sužinoti, ar jo draugė yra nėščia.
„Kaip jis turėjo manimi mokytoja pasitikėti, kad to paklaustų! Ryšys su juo liko iki šių dienų.
Daug ko buvo gyvenime, bet niekada nekėliau tragedijų. Reikia į viską žiūrėti žmogiškai. Darbe naudojame moderniausias technologijas, sprendžiame kritinio mąstymo užduotis, bet svarbiausia būti žmogumi, tada ir visos metodikos tau tiks“, – pasakojo mokytoja.
Laisvu laiku tapo
Nors iš juvelyrikos pasaulio išėjo, saitų su savo pirmąja darboviete Druskininkuose I.Viltrakienė nenutraukė – puošiasi buvusių kolegų padirbintais papuošalais.
Renkantis papuošalus atgimsta ir kadaise įgyti profesiniai įgūdžiai.
„Žiūriu ne į viršų, o į apačią, į litavimo siūles, ar gerai pasiskirstęs lydmetalis, ar neliko paslėptų dalykų“, – šypsodamasi pasakojo biologijos mokytoja.
Aistra dailei niekur neišgaravo – I.Viltrakienė turi galybę savo rankomis pieštų eskizų, laisvalaikiu pedagogė tapo.
„Išėjusi į pensiją tikrai piešiu. Kūryba niekur nepradingo, ji atsiskleidė. Ir tai ne tik dailė.
Mano pastarasis kūrinys, subrendusios asmenybės darbas – biologijos pasikartojimo knyga prieš egzaminą, viskas lygiais sudėliota, atitinka visus egzamino kriterijus“, – džiaugėsi kartu su kolege Margarita Purliene parengta pagalbos mokiniams priemone „Biologija. Dešimt žingsnių prieš egzaminą“.
Tavo mokytojas – šaunuolis, apie kurį būtina visiems papasakoti? Rašyk aida.murauskaite@lrytas.lt
