Į atokaus Krinčino kaimo pagrindinę mokyklą užsukame nesitarę. Direktorių randame savo kabinete.
Direktorių tenka nemažai įkalbinėti, kad sutiktų stoti prieš kamerą. Ant direktoriaus stalo aušta kava. Algimantas Kaminskas Krinčino pagrindinei mokyklai vadovauja 25-erius metus. Anksčiau dirbo mokytoju.
„Su miegu – tai prastokai. Penki šaukšteliai cukraus ir ką tik pasidariau antrą puodelį kavos. Kolegos sakė, kad jau turėjau „užsilenkt“, pagal jų prognozes – prieš kokius penkerius metus, bet dar kol kas, kaip nekeista, dar stoviu priešais jus“, – linksmai nusiteikęs „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistei sakė A.Kaminskas.
Nedideliame direktoriaus kabinete pilnos lentynos knygų. Nors labai kuklindamasis, direktorius sutinka parodyti ir savo naujausius darbo vaisius – iššifruotas ir naujai išleistas senąsias bažnyčios metrikų knygas.
„Dabar tokia banga užėjusi, visi ieško protėvių, rodyklės gale yra. Atsiverti, žiūri ko tau reikia, mokslininkams labai patogu, o jeigu jis ten turi knistis kol ras, savaites mėnesius, tai čia gali rasti per pora minučių“, – pasakojo direktorius.
Mokyklos direktorius be vargo iššifruoja dokumentus rašytus senosiomis kalbomis.
„Rusėnų dabar vadinama kalba, seniau vadino senąją kanceliarine gudų kalba, paskui lenkų senoji kalba, lotynų šiek tiek, dar kurpskio laiškus išverčiau, ten rusų senoji kalba vadinasi. Šiaip normalus žmogus nesuskaito“, – dėstė A.Kaminskas.
Krinčinietis šiai veiklai negaili nei laiko, nei pinigų. Dažniausiai knygas leidžia savo lėšomis.
„Aš turiu du hobius, vienas yra darbas kaimo mokykloje, bet už jį dar ir pinigų šiek tiek duoda, tai visai neblogai, o antrasis – vakarais, naktimis, nors naktimis negalima sakyti, paskui barsis visi, sakys blogai direktoriauja, vakarais naktimis užsiimu tokiais niekais. O kad tarp tų dviejų hobių nenuprotėčiau, tai malkas skaldau nusipirkęs“, – atskleidė pedagogas.
Buvęs lietuvių kalbos mokytojas juokauja esantis visiškas užsienio kalbų savamokslis. Galėtų susikalbėti kone 20-čia užsienio kalbų. Tai, esą labai gelbėjo, kai buvo užkietėjęs šachmatininkas. Beje, žaidė jis neįprastai.
„Korespondenciniai šachmatai tai vadinasi, sugalvoji ėjimą, parašai ant atvirutės ar į laišką įdedi ir išsiunti. Paskui po kiek laiko gauni atsakymą, rusų laikais lėtas paštas būdavo. Pavyzdžiui į Kubą gal du mėnesius eidavo. Aš žaidžiau net Pietų Amerikos šachmatų lygoje, ten vien ispanai, portugalai, brazilai“, – pasakojo direktorius.
Kalbų vyras išmokęs dar tuomet, kai tai daryti nebuvo taip paprasta.
„Turėdavau išeiginę ketvirtadieniais, keliaudavau autostopu į Rygą, Vilnių knygų nusipirkti“, – dėstė A.Kaminskas.
Mokyklos direktorius turi ir dar vieną talentą – kuria eilėraščius, kaip pats sako sudėlioja savo mintis ir tekstus. Jo kūryba sugula į paties spausdinamas knygeles.
Viena naujausių – beveik tuščia, taip ir pavadinta „tekstai be žodžių“
Savotiško humoro jausmo nestokojantis mokyklos direktorius už savo kūrybą yra pelnęs apdovanojimų.
„Kažkodėl jie man tą Jono Meko skrybėlę ant galvos užmovė, nors aš sakiau, kad aš ne rašytojas, manęs apskritai nėra. Apdovanojo prizu, pavalgyt už dyką gavau, tai nuvažiavau, aišku, ne kasdien gauni pavalgyt“, – juokavo direktorius.
Beje A.Kaminsko pavardės prie jo kūrybos nėra, kaip kūrėjas pasirašo Krinčiaus slapyvardžiu.
