Radviliškių kaimo kepykloje, kuriai vadovauja 63 metų A.Kisielienė, sukasi ir jos vyras Albinas Kisielis bei vienas sūnų – Vidmantas.
Kaimo tokiu pavadinimu seniai nebėra, dabar tai Linkaučiai. Bet šeima užsimojo išsaugoti gimtinės atminimą – prieš 23 metus A.Kisielio gimtinėje atidarė kepyklą ir ėmėsi kepti duoną.
A.Kisielienė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) apdovanojimuose šįmet buvo tituluota Metų verslininke.
Įdarbino didumą kaimo
Tradicinę lietuvišką duoną pagal senus receptus kepantys Kisieliai gali didžiuotis prisidedantys prie Linkaučių gerovės, jie sukūrė kone 40 darbo vietų.
Radviliškių kaimo kepykloje dirba 38 žmonės. Du vietiniai kepykloje pluša nuo pat jos įkūrimo, tai – Genutė Štarienė ir Saulius Labanauskas.
„Dauguma kaimo žmonių dirba mūsų įmonėje. Nesijaučiu ką nors ypatingo nuveikusi, tiesiog dirbu kasdienį savo darbą. Jis susijęs su senosiomis lietuvių tradicijomis“, – sakė A.Kisielienė.
Iš mokyklos – į kepyklą
Į Linkaučius Kisieliai persikėlė iš Panevėžio, kepyklą įkūrė 1996 metais. „Kai mirė vyro mama, liko apleista sodyba, kurios mums buvo be galo gaila.
Ypač vyras jautė trauką savam kraštui, gimtajam kaimui. Stengėmės gimtinę sutvarkyti, kad nebūtų gėda svečią iš Lietuvos ar užsienio sutikti. Juk tai vyro tėvų, protėvių, dabar – mūsų šeimos žemė“, – sakė A.Kisielienė.
Tam čia iškilo ir koplytstulpis – Radviliškių žmonių ir Kisielių šeimos atminimui.
Iki duonos verslo A.Kisielienė buvo pedagogė – dirbo direktoriaus pavaduoja Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje, dėstė rusų kalbą, vėliau tapo vokiečių kalbos mokytoja. „Kartais reikia keisti profesiją, kad nesuvaikėtum, – juokėsi verslininkė. – Pedagogikos nepamiršau ir neatsisakiau. Mokytojavimas įaugęs manyje.“
Ir išties nuo pedagogikos ji nenutolo – kepykloje rengia pamokas vaikams, aiškina ir rodo, iš kur atsiranda duona.
„Vaikai, paklausti, iš kur duona ir pienas, dažnai atsako, kad iš parduotuvės, tad tenka aiškinti, kalbėti, su kokia pagarba kepama duona, kad be galo sunkus yra žemdirbio darbas“, – šypsojosi A.Kisielienė.
Raugo receptas – senovinis
Kisieliai pradėjo nuo dviejų rūšių duonos, receptus perėmė iš senolių – savo tėvų, senelių. Pirmąjį simbolinį kepalą kepė pagal patyrusios duonininkės Petronėlės Kurulienės, gyvenančios Nibragalio kaime, receptą iš jos duoto raugo.
„Ši moteris gimė 1924 metais. Duonos ji nebekepa, bet galima sakyti, kad drauge padėjome jos duonai atgimti“, – sakė A.Kisielienė. Vien duonos Radviliškių kaimo kepykloje dabar kepama jau 21 rūšis, o kur dar pyragai, šakočiai, šimtalapiai.
Radviliškių kepyklos duonos galima įsigyti visoje Lietuvoje – „Maximos“ tinklo parduotuvių „Linkėjimų iš kaimo“ stenduose.
„Dirbame stabiliai. Labai aukštų pakilimų ar didelių nuosmukių nepatyrėme. Mes visuomet išlikdavome panašaus lygio, skolų neturime, užtat turime aukšto patikimumo įmonės sertifikatą“, – džiaugėsi A.Kisielienė.
Per 2018 metus kepyklos eksportas į naujas rinkas išaugo 10,5 procento, bendrosios pajamos augo beveik 100 tūkst. eurų (iki 800 tūkst. eurų).
Laikėsi vienas kito
„Su vyru esame bendraamžiai. Verslą pradėjome būdami keturiasdešimtmečiai, pačiame jėgų žydėjime. Abu ėjome tuo pačiu keliu ir ta pačia kryptimi, laikydamiesi vienas kito, tad ir pasiekėme tai, ką planavome ir svajojome“, – sėkmės receptą atskleidė verslininkė.
Dabar sutuoktiniai viliasi įgyvendinti dar vieną planą – verslą po kelerių metų perduoti sūnui, tada patys galėtų pailsėti.
„Versle liktume kaip konsultantai, o dirbti reikia jauniems“, – sakė moteris.
Pagyros eksportui
Šįmet jau aštuonioliktą kartą LPPARA įvertino įmones, labiausiai prisidėjusias prie Lietuvos ūkio plėtros, eksporto rodiklių gerinimo.
Eksporto prizai atiteko šioms įmonėms: Vilniaus regione – bendrovei „Integre Trans“, Kauno regione – „Marijampolės pieno konservams“, Klaipėdos regione – jūrų krovinių kompanijai „Bega“, Panevėžio regione – bendrovei „Umaras“, Šiaulių regione – įmonei „Diab“.
Antrojo laipsnio Sidabro darbo žvaigždės apdovanojimai įteikti Pranui Kizniui („Lietpak“ vadovas), Arūnui Tarnauskui (įmonės „Gulbelė“ vadovas), Alvydui Stulpinui („Putokšnio“ valdybos pirmininkas), Alfredui Zigmantui (įmonės „Stigma“ generalinis direktorius).
