„Horeca sprendimai“ plėtros vadovas Laurynas Rinkevičius galimai jus nustebins – tikėtina, kad jūsų palikti maisto likučiai virto elektra, apšviečiančia ir sušildančia jūsų namus.
Netikėtas elektros šaltinis
Iš įvairiose Lietuvos vietovėse esančių viešųjų įstaigų – mokyklų, darželių, kavinių, restoranų, viešbučių, prekybos centrų įmonės darbuotojai surenka maisto produktų atliekas, pasenusį ar vartoti netinkamą maistą. Į Vilniuje įsikūrusį perdirbimo angarą atvežtos atliekos kraunamos į įrenginį, kurio pagalba produktai išpakuojami. Jame biomasė atskiriama nuo pakuotės: biomasė keliauja į vieną pusę, pakuotės – į kitą. Jos vežamos deginti.
„Gauta biomasė keliauja pas mūsų partnerius, atsakingus už biodujas. Tada iš biodujų pagaminama energija“, – pasakojo „Horeca sprendimai“ plėtros vadovas L.Rinkevičius.
Perdirbami ir ne maisto produktai – surenkami kontrabandiniai produktai, praradę prekinę išvaizdą, akciziniai ar nesaugūs vartoti.
„Pavyzdžiui, produktai be banderolių ar alkoholis, po muitinės priežiūros sulaikyti produktai, kontrabanda, rūkalai, tabako gaminiai – visą šitą spektrą apima mūsų įmonė“, – pasakojo L.Rinkevičius.
Per mėnesį įmonė vidutiniškai surenka apie 2,5 tūkst. tonų atliekų. Skaičiuojama, kad per metus surenkama ir utilizuojama apie 25 tūkst. tonų atliekų. Per dieną įmonėje pagaminama apie 100 tonų biomasės.
Žiedinės ekonomikos principai
L.Rinkevičiaus teigimu, „Horeca sprendimai“ įsikūrė prieš keturiolika metų. Pasak jo, įkurti tokio tipo įmonę akcininkus ir savininkus įkvėpė nuogirdos iš Vakarų valstybių ir tai, kad tuo metu nebuvo nė vienos įmonės Lietuvoje, kuri užsiimtų tokio pobūdžio veikla.
Šiandien įmonėje dirba 57 darbuotojai. Paklaustas, ar tokio pobūdžio verslas yra pelningas, plėtros vadovas L.Rinkevičius teigia, jog tai – didžiulių sąnaudų reikalaujantis verslas.
„Žvelkime į konteinerius – kiekvieną dieną jiems kažkas nutinka, ne vienam, tai dviems, tai trims. Kiekviena įranga dėvisi ir statistiškai apie 20–30 konteinerių per dieną reikia pakeisti – tai neatlaikė svorio, tai prakiuro, tai sulūžo. O kur dar elektros kaštai, nes turime nemažai įrangos, tai daug elektros suvartojame“, – pasakojo įmonės atstovas.
Jo teigimu, norėdami sumažinti veiklos kaštus įmonė savininkai ateityje planuoja statyti saulės jėgainę.
Šiuo metu įmonė surenka ir utilizuoja atliekas, o sukurtą biomasę parduoda partneriams, gaminantiems biodujas.
„Vadovaujamės žiedinės ekonomikos principu. Tačiau planuojame iki 2022 metų pastatyti savo biodujų jėgaines ir taip uždaryti visą ciklą – nuo surinkimo, išpakavimo iki galutinio produkto“, – pripažino įmonės atstovas.
Surinktas ir Alytaus pienas
Įmonės atstovas pasakojo, kad tiek surenkamų atliekų kiekis, tiek tipas priklauso ir nuo sezoniškumo.
„Vasaros metu padaugėja prekybininkų priduodamas vaisių ir daržovių kiekis. Apskritai atliekų pagausėja šventiniais laikotarpiais, per Kalėdas, Naujuosius metus. Tada prekybos centrai ir restoranai ruošiasi žmonių srautams, vyksta prekių užpirkimai. Jie atvežami čia, nes galbūt kai kurie pirkiniai nepasiteisino arba buvo brokuoti, neatitinkantys standarto kokybės“, – kalbėjo L.Rinkevičius.
Atidarydamas vieną iš perdirbimui atvežtų atliekų konteinerių L.Rinkevičius parodė, kad konteineryje galima pamatyti viską, ką matome ir prekybos centrų lentynose.
„Tai produktai, kurie buvo nenupirkti, paseno. Prekybos centrai daug praranda, bet visi šie kaštai gula ant pirkėjo pečių. Tačiau yra ir daugiau niuansų, pavyzdžiui, parduotuvių šaldytuvų gedimas. Atsileido šaldytuvai, nebėra temperatūrinio režimo. Pagal griežtas reglamentavimo taisykles produktai, buvę juose, turi būti utilizuojami“, – aiškino plėtros vadovas.
Pasak L.Rinkevičiaus, įmonė jau gavo bei utilizavo ir kelias tonas galimai Alytaus gaisro metu užteršto pieno ir pieno produktų. Nors įmonė priima ir skysto pavidalo produktus, vadovo teigimu, skysčiai biodujų jėgainėms neduoda daug pridėtinės vertės.
„Visi nori išvengti tų skysčių, nes lyginant su gyvūninės kilmės produktais, kurie yra kietos frakcijos, jų energetinė vertė ir biodujų išeiga yra labai maža“, – kalbėjo jis.
Plėtros vadovo teigimu, įmonė su privačiais asmenimis kol kas nedirba. Pasak jo, jeigu žmogus atvežtų savo maisto atliekas, įmonė jas priimtų nemokamai, tačiau tai neturėtų būti didžiulis atliekų srautas.
Šiandien „Horeca sprendimai“ nebėra vienintelė tokio pobūdžio įmonė Lietuvoje. Plėtros vadovo teigimu, norėdami išlikti konkurencingi, jie stengiasi būti inovatyvūs.
„Visada gyvename tuo, kuriame ir galvojame kaip nesustoti, kaip patobulinti jau šiuo metu turimą, atrodo, tobulą įrangą. Tendencijos ir rinka diktuoja savo sąlygas, todėl klientams visada turime pasiūlyti kažką naujo“, – sėkmės paslaptimi pasidalino L.Rinkevičius.
