Apie tai, kaip gimė idėja įkurti buitinės technikos verslą, apie sėkmės etapus ir nuosmukius, kodėl įmonei svarbus gamtos saugojimas ir neseniai atvertas naujas įmonės patalpas pasakoja „Vektrona“ direktorius G. Stankevičius.
„Vektrona“ – viena pirmųjų prekybos buitine technika įmonių Lietuvoje, sėkmingai veikiančių jau daugiau nei 20 metų. Kokios buvo jūsų verslo įkūrimo aplinkybės?
Verslo idėją pametėjo buvęs mano verslo partneris Saulius, kuris tuomet turėjo mažą buitinės technikos remonto firmelę. Vieną dieną jis pasiguodė, kad uždirbo vos 1 litą už kažkokį smulkų remontėlį. Pagalvojau, kad ir aš, dirbdamas samdomą darbą neišnaudoju savo, kaip vokiečių kalbos žinovo, galimybių. Diskutuojant sugalvojome pabandyti importuoti iš Vokietijos nenaujus sugedusius televizorius, nes tuo metu dauguma žmonių žiūrėjo nuolat gendančius „Taurus“ ir „Šilelius“, o užsienietiški nauji kainavo labai brangiai.
Verslo niša buvo, gebėjimai irgi: aš nusimaniau, kur rasti įsigyti, partneris mokėjo remontuoti. Trūko tik pradinio kapitalo, todėl bankui įkeičiau vienintelį šeimos būstą, o partneris pardavė savo automobilį. Taip surinkę pradžiai apie 10 000 litų, išsikeitę juos į „doičmarkes“ (Deutsche Mark) išvykome į Vokietiją laimės ieškoti.
Pirmas pirkinys nebuvo sėkmingas – iš 200 nupirktų televizorių „prikelti“ pavyko tik apie 70 vnt. – likusiųjų kineskopai buvo jau netinkami. Dirbę visą vasarą, neuždirbome nieko, bet įgavome patirties ir užsidegimo veikti. Taip triūsę dvejus metus ir uždirbę mažiau nei eiliniai darbininkai supratome, kad reikia naujos idėjos arba verslo plėtros. Sakoma, kad geri dalykai ateina pamažu, o labai geri atsitinka akimirksniu.
Eilinės išvykos į Vokietiją metu netyčia gavome pasiūlymą įsigyti naujutėlaičių vokiškų skalbimo mašinų siuntą, kurios turėjo gamyklinį defektą – paskalbus nukrisdavo dirželis, sukantis būgną. Rizikavome, bet parsivežus pavyko identifikuoti gedimą: kalta buvo būgno durelių mechanizmo konstrukcija, kurią patobulinus, prietaisas veikė puikiai. Pavyko nemažai užsidirbti, todėl įsigijome patalpas įmonei ir įgavome drąsos plėsti perkamų prietaisų spektrą. Jau importavome ne tik televizorius, skalbimo mašinas, bet ir orkaites, elektrines virykles, indaploves, gartraukius bei šaldytuvus.
Šiandien daugiausiai prekiaujame prietaisais originalioje pakuotėje, dažniausiai su gamintojo garantija. Apie 20 proc. mūsų produkcijos sudaro dėl įvairiausių priežasčių nukainota buities technika, kurią parduodami galime ne tik sutaupyti klientų lėšų, bet ir pasiūlyti mūsų šalyje neregėtų modelių, egzotiškos paskirties ar išvaizdos prietaisų.
Nukainota technika – kokia ji būna?
Prekės paprastai nukainojamos dėl modelių kaitos: pasirodžius naujiems modeliams, senieji, nors jie yra originaliai supakuoti ir jiems galioja visos gamintojų garantijos, yra parduodami pigiau. Šią prekių rūšį labai mėgsta pirkti prekybininkai, nes už gerokai pigesnę kainą yra įsigyjami naujutėlaičiai prietaisai. Pasenęs modelis – dar nereiškia, kad yra blogesnis už jį pakeitusįjį. Dar prekės būna nukainojamos dėl pakuotės pažeidimo, dėl išorinių pažeidimų, nemokių įmonių ir kt.
Kokia didžiausia pamoka, kurią išmokote dar verslo pradžioje?
Ne kartą teko smarkiai abejoti savo veikla, net susilaukdavome kitų verslininkų pašaipų. Alytuje veikianti viena šaldytuvų gamykla prekiavo naujais lietuviškais šaldytuvais pigiau nei mes parduodavome „aplankstytus“ vokiškus. Tačiau visos rizikos pasiteisino, nes supratome, kad klientai labiau nei kainą vertina mandagų aptarnavimą, išsamų paaiškinimą, kaip naudotis prietaisu, greitą atvežimą, žaibišką reagavimą sugedus ir, žinoma, kokybę. Darbų organizavimas, įmonės struktūra ir veiklos modelis buvo sukurtas daugiausiai mano buvusio partnerio pastangomis. Šis modelis su keliais pakeitimais veikia ir iki šiol.
Kokie didžiausi iššūkiai buvo ištikę jūsų verslą ir kaip su jais dorojotės?
Ko gero, visiems verslams būdingas bangavimas. Mūsų įmonę taip pat palietė ne vienas jų. 1998 m. krizė ir po jos sekusi stagnacija privertė mano verslo partnerį palikti šį tikrai sunkų ir ne visada pelningą verslą. Teko viską vienam pradėti beveik iš naujo.
Vėliau 2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą pagreitėjo visi procesai. Įmonė augo „kaip ant mielių“. Darbuotojų skaičius per trejetą metų išaugo nuo 2 žmonių iki 30-ties. Apyvarta kasmet kilo ne procentais, o kartais.
Tuomet smogė 2009-ųjų krizė, kurios banga blokštelėjo atgal. Pradėti projektai buvo užšaldyti, teko kovoti dėl išgyvenimo. Stengėmės krizę ignoruoti, nepasiduoti panikai, bet vėl pasiekti 2007 metų rodiklius užtrukome kelerius metus.
Šiuo metu vėl viskas sekasi puikiai, tačiau stengiamės būti visuomet pasiruošę eiliniam „nusileidimui“ ir tikimės jį atlaikyti geriau nei ankstesnius.
Šiuo metu visame pasaulyje vis daugiau kalbama apie resursų taupymą, daiktų antrinį panaudojimą. Galima sakyti, kad jūsų verslas turi ir nemažą ateities perspektyvą?
Tikrai prisidedame prie gamtos saugojimo, nes padedame antram gyvenimui prikelti tokius prietaisus, kurie dėl kelių įbrėžimų ar įmušimų įvardijami kaip praradę prekinę išvaizdą ir yra „nurašomi“. Mes tokius daiktus nuperkame, sutaisome ir neleidžiame iškart keliauti į sąvartynus, atveriame jiems kelią į vartotojų namus. Tikimės, kad ateityje atsiras vis daugiau žmonių, sąmoningai besirenkančių gamtai draugiškus sprendimus.
Kokių dar verslo plėtros etapų turėjote?
Prietaisų remontas sudaro vis didesnę įmonės veiklos dalį – mūsų patyrę meistrai, dirbantys beveik nuo įmonės įkūrimo pradžios, gali suremontuoti net ir kitų autorizuotų remonto centrų įvardytą nepataisomą prietaisą.
Šiemet įsikraustėme į naują modernų pastatą, kuris 100 proc. pritaikytas mūsų reikmėms – prekybai buitine technika ir jos remontui. Parduotuvės „GUT“ pastatas Alytuje, ko gero, vienas moderniausių šios srities pastatų Pietų Lietuvoje, pritaikytų mūsų specializuotai veiklai. Statydami jį stengėmės apgalvoti visas smulkmenas, pasitelkti inovacijas, taupančias laiką ir jėgas. Pastato statybai reikėjo investicijų, todėl teko skolintis iš kredito įstaigos. Imdami lengvatinę paskolą iš Atviro kreditų fondo 2 pasinaudojome ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) siūloma paslauga – „Invega“ mums suteikė 80 proc. paskolos sumos garantiją, kuri sustiprino mūsų pozicijas gauti teigiamą banko kredito komisijos sprendimą. Tokie „verslo vitaminai“ ypač reikalingi bet kurios įmonės plėtrai naujiems projektams vystyti.
Kokie yra jūsų šiandieniniai klientai?
Iš tikrųjų, smagiausia yra ne remontuoti, o pardavinėti buitį palengvinančius prietaisus. Šaunu sulaukti grįžtančių dėkingų klientų, kurie įsigijo ne tik skalbimo mašiną, o ir drabužių džiovinimo mašiną, ne tik plautuvę, bet ir maisto atliekų smulkintuvą. Mūsų klientai labai įvairūs: nuo studento iki prezidento. Turime ir be galo įmantrių, brangių, ir paprastų prietaisų sodo nameliui – negaila, jei pavogs, ar nuomojamam būstui – negaila, jei subraižys.
Savo prekes skirstome į dvi rūšis: pirmąją ir antrąją. Pirmoji – tai prietaisai originalioje pakuotėje, dažniausiai su gamintojo garantija. Liūdniausia, kad jais prekiauja daugelis Lietuvos buitinės technikos pardavėjų, tad mes savo pirkėjams negalime pasiūlyti ypatingai geros kainos, gal tik šiek tiek pigesnės, nei kitur. Na, bet be jos negalime išsiversti – turime taikytis prie rinkos poreikių. Antroji – tai dėl įvairiausių priežasčių nukainota buities technika, kurią parduodami galime ne tik sutaupyti klientų lėšų, bet ir pasiūlyti mūsų šalyje neregėtų modelių, egzotiškos paskirties ar išvaizdos prietaisų.
Ko palinkėtumėte būsimiems verslininkams?
Jauniesiems verslininkams palinkėčiau atrasti sėkmingas idėjas ir jas įgyvendinti. Šiuolaikiniame pasaulyje dar yra daugybė nepanaudojamų lėšų. Tūkstančiai investuotojų visame pasaulyje ieško inovacijų, potencialiai pelningų idėjų ir išradimų. Milijardai eurų ir dolerių glūdi saugyklose, nes jų turėtojai nežino, kur juos „įdarbinti“.
Surasti gerą verslo idėją nėra nelengva, o dar sunkiau ją realizuoti, bet blogiausia – nebandyti. Versle svarbu nuolat tyrinėti, eksperimentuoti ir rizikuoti. Žinoma, svarbu nuolat skaičiuoti ir prognozuoti. Vertinant prognozę, reiktų remtis pačiu prasčiausiu galimu variantu, nes dažniausiai taip ir nutinka. Dar svarbu nuolat tobulėti, mokytis, drąsiai ginti savo interesus, nebijoti derėtis, puoselėti gerus santykius su vertingais klientais, tiekėjais ir darbuotojais.
Verslininkas turi sukurti modelį, kuris uždirba pinigus. Turi jį tobulinti, bet per daug neįsitraukti į jo vykdymo paprastus procesus, ką gali atlikti eiliniai darbuotojai, nes tokiu atveju jis pats taps tik amatininku.
Jei šventai tikite, kad turite nuostabią idėją ir manote, kad ją įvykdysite – taip ir bus.
