Lieja neįprastą šokoladą
„Esame bitininkai iš Aukštaitijos“, – pratarė Diana Rušėnaitė, besidarbuojanti Rokiškio rajone, Juodupėje. Bitynas „Devyni medūs“, kuriame dirba tik šeimos nariai, rinkai neseniai pradėjo tiekti neįprastus produktus.
Taip jau yra mažajame versle – jame sėkmei taką kloja originalūs sumanymai. Ką dar galima pagaminti iš medaus, jei bitininkai ir taip jau yra visko prisigalvoję? Jei jie maišo jį su uogomis, daržovėmis, prieskoniais, vaistažolėmis, riešutais, džiovintais vaisiais?
„Įmanoma, – patikino Diana. – Pradėjome gaminti trijų rūšių medaus šokoladą: su mėtomis, su avietėmis ir tiesiog šokoladą. Tai – neįprastas desertas“.
Medaus pilni namai
„Lietuvoje tokia jau yra tradicija, kad kone kiekviena sodyba kaime turi po kelias bičių šeimas. Todėl norisi naujienų. Pirkėjui gryno medaus apskritai jau sunku įsiūlyti, nes pasiūla didelė, o ir perka paprastai žmonės medų iš pažįstamų bitininkų.
Jaunimui ir vaikams tradicinis medus nelabai bepatinka. Todėl sumanėme panaudoti šokolado gamybos technologiją, bet vietoj cukraus įmaišėme medų. Ir tokį skanėstą iš kakavos, jos sviesto ir medaus supilstėme į indelius. Taip atsirado „Bitės Šoko“ gardumynas“, – pasakojo D.Rušėnaitė.
O štai mėtas, kuriomis pagardina kitos rūšies desertą, kaip ir kitus proedus, versli šeima perka iš kitų smulkių įmonių.
„Viskuo patiems neįmanoma pasirūpinti. Nes ir mėtos, ir avietės, ir kitos uogos, kurias dedame į medų, yra išdžiovintos šaltyje – liofolizuotos. Jas perkame iš perdirbėjų“, – užsiminė ji.
Dirba visa šeima
„Dirbame šeimoje kartu, nes aš pati, kaip ir brolis, turime savo „tikruosius“ darbus, tad be mamos ir tėčio pagalbos neišsiverčiame“, – sakė D.Rušėnaitė.
Jos šeimos bitynas – tai šimtas avilių kaime, prigludusiame prie Latvijos sienos.
„Tai buvo mėgėjiškas tėčio bitynas, bet kai ėmėmės darbo visi kartu, jis tapo lyg „pramoninis“ – gerokai didesnis.
Vis dėlto išgyventi vien tik iš pajamų, gaunamų iš bityno, neįmanoma. Aš pati dirbu dar ir „valdišką darbą“ – padedu parengti projektus ES socialinių fondų lėšoms gauto“, – kalbėjo D.Rušėnaitė.
Kaip pavyksta parduoti?
Lietuviai yra kūrybingi ir išradingi. Tačiau dar reikia sugebėti parduoti tai, ką pavyksta pagaminti.
Pasak Dianos, daugiausia gardžiųjų gaminių parduodama internetu. Ypač dosni pernai buvo Kalėdinė prekyba, nes daug užsakymų sulaukta iš įmonių gruodį, kai medaus rinkiniai buvo perkami dovanoms.
Žinia apie „kitokį šokoladą“ nukeliavo iš lūpų į lūpas, o štai medaus arbatos šaukšteliai vis dar yra naujiena.
Neseniai Rušėnų šeima įsigijo specialią fasavimo įrangą, ir pirmuosius medaus šaukštelius sausio viduryje suskubo nuvežti į maisto ir žemės ūkio parodą Vokietijoje, Berlyne.
Tai mėtos, citrinos ir kreminio medaus mišinys, įlietas į specialų užsandarintą šaukštelį. Tereikia jį puodelyje užpilti karštu vandeniu, ir gėrimas – paruoštas.
„Pandemija nepraėjo pro šalį. Mūsų produktų yra ir kai kuriose parduotuvėse, jų pirkimas sumenko. Nebuvo jis didelis ir anksčiau, nes medus nėra kasdienis produktas“, – užsiminė pašnekovė.
Skiria laiko kūrybai
Bitininkaujanti šeima darė būtinuosius darbus ne tik bityne.
„Per karantiną suskubome kurti savo produktų elektroninę parduotuvę. Tam reikia nemažai laiko, ir ji dar nėra baigta.
Apskritai kūryba ir inovacijos yra būtinybė net ir šeimos versle. Ypač, jei norima su produktais perlipti Lietuvos sienas.
Net ir tie medaus šaukšteliai, kuriuos pradėjome pilstyti sausį, nebuvo gausiai gaminami. Per karantiną kūrėme pakuotės dizainą, jas spausdinome.
Taip pat ir su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais derinome visus gamybos procesus.
Netrukus dar vieną paleisime medaus šokolado rūšį, taigi kūryba yra nuolatinė mūsų mažo verslo palydovė“, – pasidžiaugė moteris.
Bitininkai ir jų sumanymai
Medaus desertus gamina ir mažoji bendrija „Medaus magija“ – medus maišomas su įvairiomis šaltyje džiovintomis uogomis bei vaistažolėmis ir sluoksniuojamas indeliuose.
„Koronaviruso pandemija pro mus nepraslinko. Sustojo prekyba mūsų gaminiais Lietuvos oro uostuose. Nebuvo skrydžių, nebuvo ir pirkėjų.
Ir „Maximos“ bei „Rimi“ prekybos tinklai sumažino užsakymų kiekį. Taigi dėl apmirusio pardavimo ir mūsų pačių trys darbuotojai yra nedarbo prastovose.
Tačiau kūrybinių idėjų naujiems gaminiams turime. Gal ir drąsu taip teigti, bet išties jau ruošiamės Kalėdoms – dovanų laikui“, – sakė mažosios bendrijos savininkas iš Šilalės Tomas Žygaitis.
Jis pats – bitininkas, laiko 54 bičių šeimų ir iš jų sunešto medaus gamina „spalvotus“ produktus, lietuviškas trispalves – taip pat.
Tai, ką suneša bitės, viskas yra perdirbama – paprastu medumi net neprekiaujama. Taip produktais per metus tampa 2-3 tonos medaus.
Kartu su žmona Vilma dirbantis vyriškis produktams prieš porą metų vietą „Maximos“ bei „Rimi“ prekybos tinklų parduotuvėse. Gaminiai iki pandemijos buvo rikiuojami ir Vilniaus oro uoste lietuviškų gaminių lentynose, ir „Pegaso“ knygynuose.
„Mums pasisekė sukurti pakuotės dizainą, o tai – jau dalis sėkmės“, – užsiminė Tomas. Kartu su žmona jis yra baigęs vadybą Vilniaus universitete.
Maišo ir su riešutais
„Šerkšno medus“ – tai nėra atsitiktinai sumanytas prekės ženklas. Šerkšnas – tai Raseinių rajone, Juodkėnų kaime bityną turinčio bitininko Dainiaus pavardė.
Bitynas taip pat kuria įvairiais ingredientais pagardintą medų, taip pat medų su riešutais. Toks medus nepraranda naudingųjų savybių, tačiau savo pateikimu ir skoniu primena šokoladinį kremą, kondensuotą pieną arba braškių uogienę.
„Šerkšno medumi“ prekiaujama ir vaistinėse, pavyzdžiui, „Gintarinėje vaistinėje“ bei „Norfos“.
