Likimo pokštas: turėjo perimti šeimos verslą, o atsidūrė Dubajuje, kur rūpinasi oro uostais

Pasauliniu mastu pastatai suvartoja apie 40 proc. visos pirminės energijos, tačiau pastatų technologijos nesivysto taip greit kaip, pavyzdžiui, automobilių pramonė, IT ar finansų rinka.

R.Janulis<br>Lrytas.lt fotomontažas.
R.Janulis<br>Lrytas.lt fotomontažas.
Pasauliniu mastu pastatai suvartoja apie 40 proc. visos pirminės energijos, tačiau pastatų technologijos nesivysto taip greit kaip, pavyzdžiui, automobilių pramonė, IT ar finansų rinka.<br>R.Janulio nuotr.
Pasauliniu mastu pastatai suvartoja apie 40 proc. visos pirminės energijos, tačiau pastatų technologijos nesivysto taip greit kaip, pavyzdžiui, automobilių pramonė, IT ar finansų rinka.<br>R.Janulio nuotr.
R.Janulis<br>R.Janulio nuotr.
R.Janulis<br>R.Janulio nuotr.
Pasauliniu mastu pastatai suvartoja apie 40 proc. visos pirminės energijos, tačiau pastatų technologijos nesivysto taip greit kaip, pavyzdžiui, automobilių pramonė, IT ar finansų rinka.<br>R.Janulio nuotr.
Pasauliniu mastu pastatai suvartoja apie 40 proc. visos pirminės energijos, tačiau pastatų technologijos nesivysto taip greit kaip, pavyzdžiui, automobilių pramonė, IT ar finansų rinka.<br>R.Janulio nuotr.
Pasauliniu mastu pastatai suvartoja apie 40 proc. visos pirminės energijos, tačiau pastatų technologijos nesivysto taip greit kaip, pavyzdžiui, automobilių pramonė, IT ar finansų rinka.<br>R.Janulio nuotr.
Pasauliniu mastu pastatai suvartoja apie 40 proc. visos pirminės energijos, tačiau pastatų technologijos nesivysto taip greit kaip, pavyzdžiui, automobilių pramonė, IT ar finansų rinka.<br>R.Janulio nuotr.
R.Janulis<br>R.Janulio nuotr.
R.Janulis<br>R.Janulio nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

May 20, 2020, 10:32 PM

„Šis technologinis plyšys kasmet didėja, o specialistų užpildyti šią spragą nepakanka. Istoriškai susiklostė, kad su trumpalaikiais pokyčiais energijos kainos kryptingai auga, todėl poreikis spręsti su pastatų inžinerinėmis sistemomis susijusias problemas taip pat didėja.

Kasdien vis daugiau pastatų valdytojų ar vystytojų suvokia, kokia dalis jų operacinių sąnaudų atitenka pastatams išlaikyti, ir pagalbos kreipiasi į tuos, kurie yra įsisavinę šias labai specifines žinias – pastatų energetikos specialistus“, – pasakoja Rokas Janulis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventas, šiuo metu dirbantis „Dubai airports“ įmonėje.

Ji atsakinga už dviejų tarptautinių oro uostų operacijų valdymą, turto priežiūrą ir vystymą.

Jis dalijasi savo istorija, kaip VGTU Aplinkos inžinerijos fakultete pasirinktos studijos, turėjusios padėti sėkmingai perimti šeimos verslą, nuvedė jį į Daniją, o vėliau ir į egzotiškąjį Dubajų Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

– Daugeliui jaunų žmonių yra sunku pasirinkti profesiją, sritį, su kuria nori sieti savo tolimesnę ateitį. Ar Jūs visada žinojote, ką norite studijuoti? Kas paskatino pasirinkti būtent pastatų energetiką?

– Visiškai suprantu jaunimą ir jų dvejones, nes ir pats buvau jų situacijoje. Gal tik studijų „meniu“ šiais laikais daug platesnis, o kuo daugiau „patiekalų“ – tuo sunkiau išsirinkti.

Prisipažinsiu, ir 2006 metais nebuvo lengva apsispręsti, nes norėjosi išbandyti įvairias sritis ir veiklas. Po ilgų svarstymų pasirinkau VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto siūlomas Pastatų energetikos studijas, nes tėvų vystomas verslas buvo tiesiogiai susijęs su šia specialybe. Jau nuo mažens tėtį sekiodavau darbe, vykdavau su juo į darbinius susitikimus. Būdamas vos 14-os metų pradėjau montuoti kondicionavimo įrenginius tėvų draugams. Deja, tėvų verslo taip ir neperėmiau.

– Papasakokite, kaip klostėsi jūsų karjera, darbas pagal specialybę?

– Mano karjeros progresas buvo šiek tiek ne tipinis, nes, kaip ir minėjau, dar būdamas paauglys dirbau šioje srityje, o bakalauro ir magistro studijų metais padėjau vystyti tėvų verslą, dirbau kaip projektuotojas, inicijavau atskirą verslo šaką, skirtą diegti atsinaujinančių energijos šaltinių technologijas Lietuvoje. Pamenu, kad teko prisidėti prie vieno pasyvaus namo pagal vokiečių standartą projektavimo, atlikti skaičiavimus.

Ekonomikos situacijai pasikeitus, visą dėmesį skyriau studijoms. Vienam semestrui išvykau studijuoti į Daniją pagal „Erasmus+“ programą. Grįžęs pabaigiau magistrantūros studijas, ėmiau dairytis veiklos, bet rekomenduotas užsieniečių draugų, netrukus gavau pasiūlymą dirbti Danijos technikos universitete. Pagrindinė mano darbo veikla nebuvo tiesiogiai susijusi su energetika, bet buvo pakankamai įdomi, kūrybinga, o darbo sąlygos – patrauklios. Turiu paminėti, kad tais metais negavau „Geriausio metų sūnaus“ apdovanojimo, nes iškeičiau tėvų verslą į darbą užsienyje. Bet tėvai džiaugėsi dėl mano pasiekimų, o tai yra svarbiausia.

– Papasakokite, kaip atsidūrėte Dubajuje, kokios pagrindinės jūsų įmonės veiklos sritys bei kaip atrodo darbo diena?

– Tiesą pasakius, į Dubajų atvykau žmonai iš paskos, nes ji čia pirma gavo darbą. Po trejų metų darbo Danijoje jau norėjosi pakeisti aplinką, o ypač klimatą. Ir pokytis buvo radikalus – iš lietingos ir vėjuotos Kopenhagos salos išvykome į miestą dykumoje, kur vasarą kepina daugiau nei 52oC karštis ir išėjus iš kondicionuojamos patalpos aprasoja akinių stiklai lygiai taip, kaip įėjus į pirtį.

Šiuo metu dirbu „Dubai Airports“. Ši įmonė atsakinga už dviejų tarptautinių oro uostų operacijų valdymą, turto priežiūrą ir vystymą. Kol kas tai yra pati didžiausia organizacija, kurioje esu dirbęs. Priklausau Energijos valdymo komandai (angl. Energy Management Office), kurios pagrindinės funkcijos yra inicijuoti, vystyti ir prižiūrėti energijos taupymo sprendimų projektus, vystyti ilgalaikę energetikos strategiją, diegti naujus procesus ir standartus, siekiant sumažinti oro uosto eksploatacinius kaštus, susijusius su energija, o taip pat palaikyti darnų vystymąsi.

Tipinę darbo dieną gan sunku nupiešti, nes nėra dviejų lygiai tokių pačių dienų. Be skambučių ir elektroninių laiškų kasdien tenka vesti ir dalyvauti susitikimuose su kitais departamentais, spręsti strateginius klausimus, bet taip pat ir apžiūrėti esamas oro uosto sistemas siekiant pritaikyti naujausias technologijas ir sprendimus. Nuoboduliui laiko nėra, o aplinkiniai visada teigiamai priima žiniomis pagrįstą nuomonę.

– Kokius įvardytumėt skirtumus tarp darbo Lietuvoje ir svečioje šalyje?

– Lietuvoje jau negyvenu daugiau nei 7 metai, o per šį laikotarpį, manau, darbo sąlygos ir kultūra taip pat labai pasikeitė. Atvykus čia, kaip ir bet kur kitur pasaulyje, teko prisitaikyti prie vietinių žmonių darbo kultūros ypatumų, bendravimo įpročių ir metodų. Gyvenu musulmoniškoje šalyje, kur darbo metu žmonės turi teisę išeiti kelis kartus per dieną pasimelsti, o darbo savaitė prasideda sekmadienį ir baigiasi ketvirtadienį. Galbūt skamba neįprastai, bet tokia čia yra kasdienybė.

– Papasakokite moksleiviui, kodėl jums patinka inžinieriaus darbas ir kodėl verta rinktis tokį kelią?

– Visų pirma, inžinieriaus, nesvarbu, kokios srities, specialybė visada buvo ir bus labai vertinama. Ne veltui kuriami memai – „Trust me, I‘m an engineer“ (liet. „Pasitikėk manimi, aš – inžinierius“). Inžinieriai nuolat sprendžia gyvenimo problemas, susijusias su kasdiene žmogaus veikla, aplinka, o jų darbo vaisiai dažniausiai yra apčiuopiami, pamatuojami.

Noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų įgytos žinios yra labai reikalingos bei vertinamos Lietuvos ir pasauliniu lygiu. Galiu užtikrinti, kad nei vienas mūsų specialybės atstovas neliks be darbo, o su tinkamu požiūriu – taps pasaulinio lygio geidžiamu šios srities ekspertu.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.