Joje su žmona Tatjana Kumar jiedu veda užsiėmimus, jogos mokytojų rengimo kursus. Taip pat S.Kumar nuotoliniu būdu studijuoja filosofijos doktorantūrą Indijoje Sanskriti universitete ir skaito paskaitas.
Paklaustas, kodėl pasirinko studijuoti būtent filosofijos studijas, jis atrodo nustebęs – lyg klaustum savaime suprantamo dalyko: „Man tai buvo įdomu. Rinkausi studijas pagal tai, ką norėjau sužinoti“.
Padeda įveikti ligas
Jogos S.Kumar moko nuo 2005 m. Prieš atvykdamas į Lietuvą, jis užsiėmimus vedė iš viso pasaulio į Indiją atvažiavusiems studijuoti žmonėms.
Kad pajustum jogos naudą reikia laiko, tikina sutuoktiniai. „Ateina žmonių, kurie, pavyzdžiui, turi problemų su nugara – labai sunkiai atsistoja ar atsisėda. O po kelerių metų jau daro tokias asanas (jogos pratimus), kad mums jau reikia juos stabdyti“, – džiaugiasi T.Kumar.
Jų teigimu, taip nutinka dėl to, kad kūnas jogos metu atsipalaiduoja. „Mūsų kūnai bėgant metams sukaupia labai daug įtampos. O kai mes šią įtampą po truputį nuimame, mūsų kūnai atsipalaiduoja. Ir ne tik jie, bet ir mūsų protai, mes miegame geriau“, – tikina S.Kumar.
Iš jogos žmogus, jo teigimu, gali gauti labai daug. „Pavyzdžiui, žmonės išmoksta suvaldyti stresą. Taip pat yra pranajamos (kvėpavimo pratimai), kurie padeda susitvarkyti su astma, diabetu. Mes padedame žmonėms pataisyti savo sveikatą, pakeisti gyvenimo būdą“, – pasakoja indas.
Visgi iš pradžių lietuvius nebuvo lengva sukviesti į užsiėmimus, prisimena sutuoktiniai. „Australijoje, Indijoje ar Balyje žmonės apie jogą žino daugiau, yra pasiruošę ją priimti, jos nebijo. O kai čia atvažiavę paminėdavome žodį „joga“, visi pradėdavo žiūrėti įtariai, nes manydavo, kad tai kažkokia sekta“, – juokiasi S.Kumar.
Tačiau dabar lietuviai šio užsiėmimo jau nebebijo, džiaugiasi jie. Kai 2014 metais birželio 21 diena buvo paskelbta Tarptautine jogos diena, Kumarai drauge su Jonavos visuomenės sveikatos biuru ėmėsi kasmet ją organizuoti ir Jonavoje. „Susirenka dalyviai ir užsiimame jogą, geriame indišką arbatą“, – pasakoja T.Kumar.
Joga – kovoje prieš koronavirusą
Studijos atidarymui, skaičiuoja sutuoktiniai, prireikė apie 5 tūkst. eurų. „Į šią sumą įėjo išlaidos reklamai, treniruotėms reikalingam inventoriui, patalpų nuomai“, – vardija S.Kumar.
Jis džiaugiasi, kad Jonavoje patalpų nuoma nebrangi. „Jeigu lygintume patalpų nuomos kainas Lietuvoje su kitose šalyse, tai Lietuvoje ji pigi. Žinoma, jogos pamokų kainos skirtingose šalyse irgi skirtingos – pavyzdžiui, Maltoje, Australijoje mėnesinis abonementas kainuoja apie 120 eurų“, – sako indas.
Tuo tarpu jo studijoje Jonavoje abonementas kainuoja 30 eurų – už šią kainą užsiėmimai vyksta 2 kartus per savaitę.
Visgi reikalus pagadino koronavirusas – verslas šiek tiek smunka žemyn, guodžiasi Kumarai, mat kuriam laikui teko uždaryti studiją. „Bet mes organizavome užsiėmimus nuotoliniu būdu ir stengėmės žmonėms padėti išlaikyti ramybę.
Reikėjo padėti žmonėms susitvarkyti su stresu, nes visur buvo daug gąsdinančios informacijos – ypač sunki buvo mūsų mokinių iš Madrido situacija. Tačiau joga jiems padėjo išlaikyti ramybę“, – pasakoja S.Kumar.
Sutuoktiniai įsitikinę, kad joga padeda kovojant su koronavirusu – jų teigimu, pranajama palaiko plaučius sveikus ir sustiprina imuninę sistemą. „Visos ligos prasideda mūsų galvoje, bet, jeigu mes ramiai kvėpuojame, tai padeda mums nusiraminti ir taip išlaikyti geresnę imuninę sistemą“, – aiškina T.Kumar.
Nors turi mokinių nuo 15 iki 70 metų amžiaus, S.Kumar sako, kad dažniausiai pas jį ateina apie 40 metų amžiaus žmonės. „25 proc. mano mokinių sudaro žmonės nuo 25 iki 40 metų, 50 proc. – 40–60 metų. Likę 25 proc. yra visų kitų amžiaus grupių“, – skaičiuoja jis.
Daug keliauja
Nuobodžiu gyvenimu Lietuvoje sutuoktiniai nesiskundžia. „Daug keliauju po pasaulį, skaitau paskaitas Australijoje, Balyje, Indonezijoje, Tailande, Maltoje, Singapūre... Turiu daug studentų visame pasaulyje“, – pasakoja S.Kumar.
Sutuoktiniai skaičiuoja, kad iš viso yra aplankę apie 30 šalių. „Bet dabar keliaujame mažiau, nes turime sūnų, vyrui reikia studijuoti. Be to, jau ir nebesinori...“ – šypsosi T.Kumar.
S.Kumar sako į Indiją paprastai važiuojąs 3–4 kartus per metus. „Tačiau dabar nebuvome Indijoje jau dvejus metus. Planavome šią vasarą važiuoti, bet teko likti Lietuvoje ir dirbti nuotoliniu būdu“, – kalba jis.
Persikelti į Indiją šeima kol kas neplanuoja. „Lietuva mūsų namai, čia turime šeimą, namą. Nors Indijoje vyras ir uždirbtų daugiau nei čia, tačiau čia – mūsų vieta. Galbūt kai pasensime, važiuosime ten“, – svarsto T.Kumar.
