Bausmė tapo smagiu pomėgiu
Plaukimo treniruotes Juneta pasirinko dar mokydamasi pirmojoje klasėje ir džiaugiasi, jog tai tapo jos gyvenimo būdu.
„Prisimenu savo pirmąją treniruotę, buvo labai juokinga. Reikėjo atlikti įvairius kvėpavimo pratimus, žvaigždutes ir kitas užduotis. Jau pirmojoje treniruotėje plaukimas man labai patiko“, – sako Juneta.
Atsakingai treniruodamasi mergina pradėjo skinti laurus įvairiose plaukimo varžybose, kur ne kartą tapo čempione ir prizininke.
Junetos didžiausia palaikymo komanda – šeima. Merginos mama, matydama, kad jos dukrai puikiai sekasi plaukti baseine, pasiūlė jai išmėginti savo jėgas atviruose vandenyse.
„Mano pirmasis plaukimas atviruose vandenyse buvo labai netikėtas. Mama užrašė į Platelių ežere vykstančias varžybas, kur nuplaukiau 1800 metrų. Iki tol plaukdavau tik baseine ir ilgiausia distancija varžybose būdavo 800 metrų. Todėl plaukdama ežere aš labai pavargau ir sakiau, kad daugiau niekada nesivaržysiu atviruose vandenyse“, – pasakojo Juneta.
Bet niekada nesakyk „niekada“. Po metų mergina jau plaukė 5 km distanciją Šveicarijos tvenkinyje. Į šias varžybas mama ją užrašė už bausmę už prastai įvertintus lietuvių kalbos namų darbus.
Šiame plaukimo maratone ji ne tik vos per plauką netapo čempionė, bet ir įvykdė normatyvą, reikalingą plaukti per Kuršių marias. Nuo tada Juneta pagal galimybes dalyvauja visose plaukimo atviruose vandenyse varžybose.
Pirmasis kartas – nesėkmingas
Sulaukusi kvietimo iš organizatorių dalyvauti maratone Kuršių mariose, plaukikė sutiko, tikėdamasi lengvos pergalės. Tačiau buvo daug sunkiau nei tikėjosi.
„Pradėjau plaukti ir pradžioje buvo viskas gerai, bet aštuntam kilometre pasidaviau. Manau, kad pagrindinė priežastis buvo blogas psichologinis pasirengimas. Buvau labai pavargusi, bet ne tiek fiziškai, kiek emociškai. Jaučiausi taip, lyg būčiau per maža įveikti distanciją.
Mano smegenys man sakė, kad aš nebegaliu daugiau plaukti, o aš ir nebesipriešinau, todėl pasiprašiau į valtį ir mane pargabeno į krantą. Atsimenu, kaip buvo nemalonu, nes viduje žinojau, kad galėjau perplaukti, tik reikėjo susitarti su savimi. Todėl užsibrėžiau tikslą kitais metais sugrįžti ir perplaukti marias nuo vieno kranto iki kito“, – pasakojo Juneta.
Stipresnė už šaltą vandenį ir bangas
Po pamokančios patirties visus metus sekė sunkus darbas treniruotėse, kūno stiprinimas ir emocinis pasirengimas tikslui įgyvendinti.
„Visus metus labai uoliai ruošiausi, stengiausi nepraleisti nė vienos treniruotės. Pamiršau, ką reiškia susitikti su draugais, mažai praleidau laiko su šeima, nes labai norėjau pasiekti rezultatą“, – sako Juneta.
Mergina suprato, kad mes patys galime programuoti savo smegenis, emocijas ir jausmus. „Mes, žmonės, kartais visi mėgstame patinginiauti, ir tai yra normalu, bet jeigu tu sau pasakysi, kad reikia keltis ir eiti daryti, automatiškai eisi ir darysi. Savo smegenis gali valdyti, reikia tik susidraugauti su savimi“, – teigia mergina.
Prieš Kuršių marių maratoną plaukikė dar kartą išmėgino savo jėgas Šveicarijoje, kur dar kartą įvykdė normatyvą, taip pat sėkmingai pasirodė plaukdama 4 kilometrus Lampėdžių maratone.
Išaušo diena, kai po metų sunkių treniruočių, psichologinio pasiruošimo Juneta turėjo įveikti save ir dar kartą mesti iššūkį marioms. Ir jai pavyko. Ji perplaukė visus 10 km nuo vieno Kuršių marių kranto iki kito.
„Iš pradžių buvo sunku, nes oro sąlygos tikrai nebuvo palankios, tą dieną buvo didelis bangavimas, vandens temperatūra siekė vos 16-17 laipsnių. Tačiau pirmieji kilometrai sekėsi visai neblogai.
Iš pradžių marios buvo ramios, tačiau įveikus pusę distancijos, pakilo vėjas, bangos. Reikėjo ne šiaip plaukti, o plaukti prieš bangas, kurios labai stengėsi atimti jėgas. Buvo labai sunku, bet pasakiau sau, kad reikia, susikaupiau ir man pavyko“, – pasakoja mergina.
Įveikus tokį maratoną, kiekvienas savimi didžiuotųsi ir daugeliui tai būtų kalno viršūnė. Tačiau Junetai tai buvo didelė pamoka, kaip galima su savimi susidraugauti ir įveikti didžiausias kliūtis, kai veda didelis noras ir pastangos.
„Užgrūdinau charakterį. Ir supratau, kad jei man nepavyko vieną kartą, tai nereiškia, kad man nepavyks antrą ar trečią“, – sako mergina.
Rudenį Juneta planuoja grįžti į plaukimo treniruotes, nes kitais metais jos laukia 10 km plaukimo varžybos Viduržemio jūroje, Alanijoje.
Kitas tikslas – būti gelbėtoja
Nuo pat mažens vasaromis būdama prie jūros, Juneta pavydžiai žiūrėdavo į gelbėtojus ir tyliai svajodavo, kad užaugusi taip pat galės padėti žmonėms susidraugauti su vandeniu, atsakingai elgtis prie jūros.
„Niekada nebūčiau patikėjusi, kad, labai norint, svajonės gali išsipildyti, bet tikriausiai tai tiesa. Jau mokslo metų pabaigoje savo šeimai sakiau, kad noriu vasarą užsidirbti, tam, kad galėčiau išsilaikyti vairavimo teises.
Mano šeima mane labai palaiko ir paskatino nedirbti bet kokio darbo, o siekti svajonės būti gelbėtoja. Kadangi esu nepilnametė, gelbėtoja būti negaliu, todėl įsidarbinau posto stebėtoja. Kitais metais sieksiu būti gelbėtoja“, – sako mergina.
Toks darbas reikalauja didelės atsakomybės, ištvermės ir pakantumo. Juk vasarą pajūryje susirenka daug įvairų žmonių, kurie nebūtinai laikosi visų atsargumo taisyklių. Juneta pasakoja, kad reikia dažnai pamokyti ir priminti apie tinkamą elgesį prie jūros.
„Darbas labai atsakingas, ne visi žmonės įvertina savo veiksmus ir elgiasi ne visai tinkamai, tuomet reikia juos sudrausminti ir priminti apie atsakomybę“, – sako mergina.
