Papuošalų prekybą nuo internetinio forumo ir mugių pradėjusi klaipėdietė šiandien savo dirbiniais džiugina pirkėjus ir už Atlanto, o vietiniams siūlo ne tik kūrybiškai praleisti laisvalaikį keramikos studijoje, bet ir realizuoti savuosius talentus.
Kitoks laisvalaikis
Klaipėdoje, itin jaukioje Kepėjų gatvėje įsikūrusioje „Mažų dalykų“ studijoje, Jūratė leidžia savo dienas ne tik kurdama papuošalus – čia sau vietą kelioms valandoms atranda ir įvairiausio amžiaus moterys, atvykstančios į keramikos, žvakių liejimo užsiėmimus. Tačiau keramikė suskuba pabrėžti: tai – ne kursai griežtąja to žodžio prasme, greičiau būdas kūrybiškai praleisti laisvalaikį.
Vis dėlto, menininkė neslepia – pora moterų po šių papuošalų gaminimo mokymų iš tiesų pradėjo savo verslus. „Kiti juokiasi, kam tu sau konkurentus augini, – šypsojosi ji. – Sakau, visiems užteks vietos po saule – jos daro kitaip.“
Užsiėmimai, priklausomai nuo apsilankymo kartų, kainuoja nuo 30 iki 80 eurų.
„Tiesiog noriu pasidalyti patirtimi, noriu, kad žmonės gerai praleistų laiką ir nebūtų vien to buko sėdėjimo prie televizoriaus ar prie puodų – visiems juk norisi „išeiti į žmones“, ypač pensinio amžiaus moterims“, – savo idėją pristatė klaipėdietė.
Šioje studijoje karaliauja papuošalai, žvakės, namų dekoro elementai, kaip pasakoja Jūratė – viskas, kas maža. O kaipgi šie maži dalykai atėjo į pačios menininkės gyvenimą?
Netikėta užklausa
Pagal specialybę J.Čėsnaitė – dailės ir darbų mokytoja, visgi mokytoja ji ilgai nedirbo: iš prigimties intravertė moteris nutarė ieškoti individualios veiklos.
„Tačiau kūryba visada buvo šalia. Nuo mažens mėgau piešti, visada buvau „kruopštukas“. Mano pirmoji paroda, baigus institutą, buvo grafikos darbų, nedidelių piešinukų – miniatiūrų.
Pavadinau ją „Mažais dalykais“. Dabar, kai prisimenu, juokiuosi – niekur toli nenubėgau, maži dalykai tiesiog įgavo kitokį vaizdą – nebe ant plokštumos, dabar jie apčiuopiami“, – prisiminė menininkė.
Moters talentą kurti papuošalus visai netikėtai padėjo atrasti į rankdarbių parduotuvę, kurioje tuo metu dirbo Jūratė, užsukusi klientė, paprašiusi pagaminti segtuką plaukams: „Sėdėjau, sėdėjau, meditavau, „prikringeliavau“ kažką su tomis vielutėmis ir karoliukais. Parduotuvės vadovė pastebėjo, kad gerai pavyko, paprašė padaryti ir daugiau. Taip nuo karoliukų viskas ir prasidėjo – kaip viena draugė sako: „Užčiuopei auksinį siūlo galą“.
Išpopuliarėjus papuošalų vėrimui iš karoliukų, Jūratė juos iškeitė į tapybą ant šilko. Kai išpopuliarėjo ši meno sritis, menininkė pradėjo ieškoti kitų kūrybos būdų.
„Aš vis taip – jeigu visi, tada aš nebenoriu. Vis imuosi kažko, kad ne taip pat, kaip visi, nenoriu sustoti vietoje. Nežinau, kas bus po keramikos – kol kas ji mane veža labai stipriai“, – šypsojosi ji.
Visgi didžiausio pasisekimo sulaukę keramikos papuošalai atsirado kartu su sūnumi Martynu: „Net vadindavau jį savo mūza“. Pirmiausia savo papuošalus klaipėdietė pradėjo pardavinėti internetiniame mamų forume – ten jos darbai buvo labai paklausūs.
„Buvo labai smagu, nes auginau Martyną, man nebūdavo, ką veikti, o kūrybos norėjau visada – jei nekuriu, man „stogas važiuoja“. Ten susipažinau ir su viena keramike, kurios prašydavau palipdyti detalių“, – prisiminė menininkė.
Galiausiai nutarė, kad galėtų pasigaminti jas pati: taip vienos Jūrų šventės metu nusipirko krosnelę, molį, tris glazūras. Vis dėlto, moteris pripažįsta, kad iš karto darbuotis nepuolė.
„Stovėjo pas mane gal pusę metų tie daiktai, vyras vis klausdavo, kada gi pradėsiu kažką su jais daryti. Vis atsakydavau, kad nesugalvoju ką. Bet kai jau pradėjau...
Atsimenu, kaip šiandien, kai pirmą kartą pasitiesiau paklotėlį, pasidėjau tą molį ir galvoju: „Gerai... o ką dabar daryti? Kokie daiktai tai galėtų būti?“ Po truputį išsirituliojo mintis. Kuo daugiau dirbu, tuo daugiau minčių ateina“, – pastebi moteris.
Klientų paieškos
Nors papuošalus gamina jau dešimtmetį, savo verslo pradžia J.Čėsnaitė įvardytų studijos Klaipėdoje atidarymą – tada, prieš septynerius metus išsinuomavus pirmąsias patalpas, reikėjo iš tiesų pradėti galvoti, kaip pasiekti klientą, kad būtų galima sumokėti nuomą.
Pirmiausia klaipėdietė ieškojo butikų, kurie galėtų prekiauti jos dirbiniais, tada atsirado ir internetinis puslapis. Be to, „Mažų dalykų“ žinomumui labai padėjo prekyba mugėse.
„Prieš dešimt metų iš mugių galėjai neblogai pragyventi, o dabar jos išsisėmė. Ilgainiui žmonės sugalvojo, kad galima organizuoti muges ir iš to užsidirbti. Atsirado labai daug organizatorių, ir labai gerų ir labai prastų – tiesiog per daug tų renginių, žmonės nebeateina.
Galiausiai, ir tų butikų, parduotuvių daug atsidarė. Kodėl anksčiau žmonės eidavo į muges? Nes nebūdavo, kur nusipirkti išskirtinių daiktų, žmonės ieškodavo vienintelio to autoriaus daikto. Pastaruoju metu būna taip, kad ateini į mugę ir atstovi pats kaip papuošalas, o prekyba nevyksta“, – neslėpė keramikė.
Papuošalų pardavėjų šiandien – tikrai daug, konkurencija didelė. Vis dėlto, J.Čėsnaitė džiaugiasi, kad keraminiai papuošalai – specifinė niša, turinti savo klientą.
„Mažų dalykų“ galima atrasti ir Estijos, Latvijos, Šveicarijos butikuose, savo darbus Jūratė siunčia pirkėjams iš Amerikos, Anglijos, Prancūzijos. Viena vertus, keramikė norėtų, kad jos darbai pasiektų kuo daugiau pasaulio, iš kitos pusės – bijo, kad tiesiog nespėtų jų kurti.
„Sakoma, jog blogas tas karys, kuris nenori tapti generolu. Turbūt esu tas blogasis karys, nes nenoriu plėstis.
Mane vyras ragina: „Citius altius fortius!“, bet aš sakau, kad noriu jaukiai, mažai. Nenoriu, kad šalia sėdėtų keli kinai ir lipintų tas karūnas ir paukštukus – noriu pati.
Esu visiškai įsitikinusi, kad žmonės perka ir dėl energijos, kurią sudedu į papuošalą. Taip yra visur – žmonės ateina pas autorių, pas šeimininką, kuris ir įdeda savo meilę, atsidavimą“, – patirtimi pasidalijo klaipėdietė.
Siūlykite savo verslą projektui „Verslo genas“: pildykite anketą ir papasakokite apie save Lietuvai!
