Per pirmąją – pavasarinę – pandemijos bangą prie Daugpilio tvirtovės, buvusiame daržovių sandėlyje jie savitai papildė ekspoziciją, skirtą sovietinės medicinos bei kontracepcijos istorijai. Joje vieną stendą skyrė varganai amunicijai, kurią pasitelkus šių metų kovą buvo pradėta kovoti su „korone“.
Kaupė tris dešimtmečius
Iki Daugpilio nuo Lietuvos sienos – vos pora dešimčių kilometrų. Tad kaimynai tikisi, kad, sutramdžius COVID-19 epidemiją, lietuviai vėl dažnai galės svečiuotis pas juos, o jie – pas mus.
O kol kas tena tenkintis istorija.
„Praėjusiame amžiuje ir Latvijoje, ir Lietuvoje buvo nustatyti keturi guminių gaminių standartai.
Pirmasis jų – tai dujokaukės, antrasis – prezervatyvų, trečias – ląstų, o ketvirtasis – tai guminių „kaliošų“ arba apavo, maunamo ant veltinių“, – vienoje iš Daugpilio ligoninių dirbanti gydytoja ginekologė Sarmīte Ķikuste baksteli lazdele į stendą, po kurio stikliniu dangčiu – dešimtys iš viso pasaulio atgabentų žybsinčių, kvepiančių, cypiančių ir kitokių sargių.
„1838 metai – tai tikrasis jų gimtadienis, nes tais metais buvo išmokta vulkanizuoti kaučiuką.
Guma tapo tampri, ir taip prasidėjo guminių sargių epopėja“, – gydytoja Sarmīte tik trumpam apsistoja ties ta vieta, kur įpusėja niekur kitur neegzistuojanti kontracepcijos istorijos ekspozicija.
S.Ķikuste yra viena iš Daugpilio medikų visuomeninės organizacijos narių, kurie prieš metus į buvusį Daugpilio tvirtovės daržovių sandėlį sunešė tai, ką kaupė maždaug tris pastaruosius dešimtmečius.
Būtent tiek laiko medikai puoselėjo sumanymą parodyti tai, ką jiems pavyko ištraukti iš medicinos įstaigų rūsių ir taip išgelbėti nuo sunaikinimo.
Taigi vieną iš dviejų buvusio kareivinių sandėlio salių jie skyrė kontracepcijos istorijai, kitą – sovietmečio medicinai. Ir vienoje, ir kitoje jų yra tokių eksponatų, kurie kelia šiurpą visiems, kuriems tik „teko laimė“ sovietmečiu papulti į ligonines ne tik dėl sutrikusios sveikatos.
Nuo užkalbėjimo iki užrakto
„Istorija nutyli tai, kada gi buvo pradėta apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo. Mes atsirėmėme į tą pradžių pradžią, kuri buvo perduodama iš kartos į kartą. Tai – visokie amuletai, užkalbėjimai ar žolelių antpilai.
Tačiau tai – „tik viršūnėlės“.
Viena žiauriausių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių buvo gyvsidabris, apie kurį buvo žinoma iki mūsų eros likus 4 tūkst. metų. Lašelis gyvsidabrio vyno taurėje – ir nėštumas neįvykdavo.
Tačiau šis sunkusis metalas sunaikindavo ne tik vaisingumą – jis pažeisdavo kepenis, inkstus, kitus organus. Į šiuos nuodus ranką ištiesusios moterys mirdavo jaunos“, – taip Sarmīte parodos lankytojus įveda į moterų pečius užgulusią istoriją.
Ekspozicijoje vietos skirta ir XVIII amžiaus širdžių ėdikui Kazanovai – tam, ką jis naudodavo, skraidydamas iš vienos moters į kitos glėbį.
„Pirmieji sargiai buvo pagaminti iš linų audeklo ir išteplioti įvairiais tepalais. Kazanova tai sugalvojo norėdamas apsisaugoti nuo sifilio – viduramžiais ši liga buvo didesnė problema nei nepageidaujamas nėštumas“, – paaiškino S.Ķikuste.
Ir, žingsnis po žingsnio, aprodė visą ekspoziciją, kurioje ir vyrams tenka daug mažiau dėmesio, nei dailiajai lyčiai.
Pavyzdžiui, medikai iš kažkur iškapstė XVII-XVIII amžiuje naudotus ištikimybės diržus – užraktus. Tėvai juos užsegdavo mergaitėms, kad jas, nenutuokiančias apie meilės reikalus, apsaugotų nuo meilikaujančių vyriškių, o kartu – nėštumo. Ir tik per verstuves tėvai jaunavedžiams įteikdavo raktelį.
Vyriškiai taip pat turėjo neprastus „pakinktus“ – jie būdavo net užantspauduojami.
Nepamiršo nė erotikos
Kadangi S.Ķikuste turi ne tik gerą jumoro jausmą, bet ir gydytojos-ginekologės patirties, ji paakina žvilgtelėti į sieną, ant kurios sukabintos guminės žarnos ir talpos vandeniui. Kam jos? Moterys gerai žino atsakymą.
Beje, anot šios latvės, gėrimas „Coca-Cola“ apie 1950-1960 metus taip pat buvo naudojama kaip kontracepcijos priemonė – laiku panaudota „ne pagal paskirtį“, bet kaip apsiplovimo priemonė, ji nukenksmindavo vyriškuosius gyvybės nešėjus.
Medikai ekspozicijoje nepabūgo įrengti ir sovietmečio interjerą atkartojančios virtuvės. Ji liudija, kaip „gerosios tetulytės“ tiesiog ant virtuvinio stalo išplėšdavo iš moters įsčių gyvybę.
Lentynos su hormoniniais kontraceptiniais preparatais, knygos apie erotiką ir jos istoriją, latviški žurnalai vaikams, kuriuose buvo pradėta pasakoti apie jų atsiradimą, 1931 metais išleista erotikos abėcėlė – visa tai ekspozocijoje liudija apie gyvą, gausybę liudininkų tebeturinčią istorija.
Tramdomieji marškiniai ir ne tik jie
Latvijos medicinos istorijai skirta salė, tikėtina, kada nors pravers filmų kūrėjams. Juk joje po ranka – viskas, ko gali prireikti filmuojant siaubo scenas, pavyzdžiui, psichiatrijos ligoninėje.
Psichinėms ligoms gydyti naudota aparatūra, tramdomieji marškiniai, pirmosios lašinių sistemos.
Greta – rentgeno aparatai, chirurginiai kaukolės atvėrimo instrumentai, švirkštai bei sterilizacinės ir, žinoma, lova palatoje, kurios patalynės raštai buvo vienodai išmarginti visoje sovietų sąjungoje.
Taigi Daugpilio medikai ne tik išvalė ligoninių rūsius. Jie perdavė ir galimybę palyginti dabarties mediciną su ta, kuri buvo prieš pat Sovietų Sąjungos griūtį.
