Per dieną 30 žmonių kolektyvas Pravieniškėse pagamina apie 200 komplektų kilimėlių. Komplekte – keturi vienetai, vadinasi, iš viso 800 kilimėlių.
Būtent tekstiliniai kilimėliai automobiliams ir sudaro įmonės pagrindinę asortimento dalį, tačiau be jų Pravieniškėse gaminami ir užraktai sunkvežimiams nuo kuro vagysčių, nuo kabinų, konteinerių plėšimų.
Kepė garaže
„Kaip tikriausiai ir dauguma Lietuvoje, pradėjome nuo turgaus. Ten daugiausia irgi prekiaudavome kilimėliais, kitais autoreikmenimis, autodalimis. Prekes, kurias atsiveždavome iš Lenkijos, daugiausia siūlydavome Gariūnuose, kažkiek – Aleksote.
Pradėjau vienas, po to prisijungė dar du bičiuliai. Taip dirbome apie trejus metus, bet visuomet sukdavosi mintis – gal patys kažką pagaminame?“, – verslo pradžią prisiminė R.Šneideraitis.
Galiausiai trijulė ryžosi ir 1997 m. Romo garaže, kaip sako jis pats, pradėjo kepti gumas: guminius purvasaugius, pusašių apsaugas, gerokai vėliau, jau 2004 m., asortimente atsirado tekstiliniai kilimėliai.
„Kai pagaminome pirmąją partiją, jautėme labai didelį vidinį pasitenkinimą, nes tuo laikotarpiu, kai norėjome pradėti gaminti purvasaugius, vieni lenkų partneriai sakė – neužsiimkite, nepadarysite. Tada suveikė principas – sakėme, kad mes tikrai tą padarysime, ir padarėme. Pradžioje nebuvo lengva, – sako Romas. – Pagaminti nėra sunku. Parduoti sunkiau, nes rinka maža“.
Vietoj kilimėlių siuvo kaukes
Dabar „Arostė“ savo gaminius veža į Estiją, Latviją, Lenkiją. Daugiausia įmonės produkcijos realizuojama per automobilinių prekių parduotuves. Prekybos centrus gamintojai aplenkia – labai išsitempia mokėjimai, be to, tinklams įtinka tik labai žemos kainos.
Su įmonėmis Lenkijoje dirba barteriu – iš jų perka vienokius, jiems mainais duoda kitokius kilimėlius.
Iki pat 2008 m. garaže produkciją automobiliams ruošę vyrai galiausiai išsikėlė į didesnes patalpas. R.Šneideraitis prisimena – kraustynės iš garažo į tūkstančio kvadratinių metrų patalpas vyko per pačią krizę. Nepaisant to, kad 1998-ieji ir 2008-ieji buvo sunkiausi laikotarpiai, „Arostė“ išliko ir keliasi į dar didesnes, jau 1,5 tūkst. kv. patalpas, kur ne tik siuvami kilimėliai, bet ir gaminamos saugos sistemos vilkikų vairuotojams. Tiek vienų, tiek kitų gamybos apimtys dvigubės.
„Koronavirusas taip pat pakirto judėjimą, bet gamybos nestabdėme – turėjome galvoti. Krizė priduoda intensyvumo, judėjimo – turi galvoti, kaip išsisukti. Pavasarį metalo gamyba stipriai sustojo, nes visi mūsų klientai buvo uždaryti. Per tą laikotarpį pradėjome gaminti daugkartines medžiagines kaukes. Toks sprendimas pasiteisino ne tiek dėl to, kad daug uždirbome, bet dėl to, kad kolektyvas nesėdėjo nukabinęs nosių laukdamas, kaip čia bus – visi turėjo veiklos. Naujų darbo vietų nesukūrėme, bet pavyko išsaugoti senas. Net minties nebuvo atleisti žmonių“, – prisiminė R.Šneideraitis.
