„Grįžti į Lietuvą visada norėjome – visada jautėme, jog čia – namai. Kad ten būtum savas, turi praeiti nemažai metų. O mes grįžome su atsarginiu planu – jei Lietuvoje nepasiseks, neuždarome durų – grįšime atgal“, – prisiminė verslininkas.
Vis dėlto sukti atgal neprisiėjo: prieš dešimtmetį vieninteliu darbuotojų buvęs G.Norkus šiandien trijuose biuruose Vilniuje, Kaune ir Kėdainiuose vadovauja 50-ies žmonių kolektyvui. Planuose – per penkerius metus nuo 15 mln. eurų iki 30 mln. eurų padidinti apyvartą ir tapti vienu didžiausių žaidėjų Baltijos šalyse bei dar labiau išauginti darbuotojų skaičių.
Darbo pasiūlymai – kas savaitę
Tačiau G.Norkus neslepia – transporto vadybininkai nepaliaujamai medžiojami.
„Jei per savaitę kuris negauna pasiūlymo keisti darbą, vadinasi, kažką daro ne taip. Kompanijos plečiasi, todėl reikia žmonių. Mūsų įmonei – 10 metų, nebuvo nė vienų, kai neaugo darbuotojų skaičius. Šiais metais jau įdarbinome 5 žmones, dar planuojame priimti iki 10 žmonių, optimistiniu atveju – ir apie 15“, – planavo įmonės vadovas.
Vis dėlto dėl didžiulių kartų skirtumų ieškoti darbuotojų sekasi ne taip lengvai, kaip norėtųsi. Anot G.Norkaus, darbuotojai iki 25-erių dažnai patys nežino, ko nori – pageidauja greito rezultato neįdėję daug pastangų. Kita problema – jaunesnieji nei 30-ies retai kalba rusų kalba.
Vis dėlto startinės pozicijos derantis dėl algų – nemenkos. Ypač dideli lūkesčiai Vilniuje. „Čia turi pradėti kalbėti nuo 1000 eurų. Kitaip nesi įdomus. Kėdainiuose, kur veikia pagrindinis mūsų biuras, sumos mažesnės“, – teigė „Linėja transport“ vadovas ir savininkas.
Transporto mažiau, nei reikia
G.Norkus į prasidėjusį vis dar panedeminį kovą žiūri optimistiškai: „Tikimės labai gero kovo – žmonių lūkesčiai geresni, priemonės laisvėja. Viliamės, kad nuo kovo važiuosime pilnu tempu“.
Prieš metus, 2020-ųjų kovą, prasidėjus karantinui, pirmosios dvi savaitės krovinių vežėjams buvo įspūdingos – paslaugos poreikis stipriai išaugo. Tačiau netrukus teko nusivilti – krovinių skaičius labai smarkiai smuko žemyn.
„Du mėnesius gyvenome sunkiai, stipriai atsilikome nuo planų. Vasarą vėl viskas šovė į viršų – gerai važiavome iki naujų metų.
Sausis ir vasaris buvo blogi – viena, transporto sektoriui labai svarbus oras, o ši žiema buvo tragiška, antra – ribojo karantinas. Dabar matome, kad viskas neblogai atsigavę ir transporto rinkoje yra mažiau nei reikia“, – teigė G.Norkus.
Stovi keliasdešimt vilkikų
Mažiau nei reikia, anot įmonės vadovo, ir vairuotojų. Kaip teigė G.Norkus, darbuotojų stygiumi skundžiasi kompanijos tiek gabenančios krovinius Skandinavijoje, tiek Europoje, tiek Lietuvoje.
„Vien skaičiuojant mūsų vežėjų parką šiandien stovi keliasdešimt vilkikų tik dėl to, kad nėra vairuotojų. Tokios problemos kas metai didės – vairuotojai sensta, jaunimas vairuoti nelabai nori, – sakė G.Norkus. –
Baltijos regione, kur dirbame, bendradarbiaujame su mažomis įmonėmis, kurios turi nuo vienos iki 10 transporto priemonių. Užsieniečių įdarbinimo procedūros gana sudėtingos – mažai įmonei surasti vairuotojų, tarkime, Ukrainoje sudėtinga. Be to, iškyla kalbos barjeras – buvę situacijų, kai atvažiavęs rusakalbis Lietuvoje nesusišneka“.
Nežinia, kaip krovinių gabenimo rinką paveiks Mobilumo paketas. G.Norkus nuomone, kol kas kalbant šia tema kyla daugiau klausimų, nei yra atsakymų.
„Dar esama galimybės, kad iš to didelio burbulo nieko nebus ir taisyklės stipriai nesikeis“, – teigė pašnekovas.
Jis svarstė, kad kalbos, jog šiandien daug įmonių dėl Mobilumo paketo bėga iš Lietuvos, gali būti ne visai pagrįstos.
„Mano asmenine nuomone, šiandien gal ne tiek daug bėgančių iš Lietuvos. Greičiau įmonės jau dabar užsienyje kuria antrines, kad, reikalui esant, būtų galima verslą perkelti, o ne pradėti nuo nulio.
Tačiau Europoje – didelis administravimo mechanizmas, keliami reikalavimai dėl minimalaus užmokesčio, poilsio režimo. Mažai įmonei tai sudėtinga ir brangu. Tokiu atveju galbūt verta mašinas perkelti į Lietuvą – taip išvengi daug administravimo kaštų“, – kalbėjo G.Norkus.
